Atnaujintas 2005 kovo 4 d.
Nr.18
(1319)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Fotoobjektyve - praeities dvasia

Audronė DRISKIUVIENĖ

Kun. Vytautas Dagelis
atidarant autorinę
fotoparodą „Praeities
dvasia“ Utenos
kraštotyros muziejuje

Utenos kraštotyros muziejuje atidaryta fotografijų paroda „Praeities dvasia“. Šios parodos autorius - jaunas kunigas, Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos vikaras Vytautas Dagelis.

Norėjo būti staliumi

Kun. V. Dagelis gimė Panevėžio rajono Vaskonių kaime, tačiau tikruoju jo vaikystės kraštu buvo Naujamiestis, į kurį Vytuko šeima persikėlė gyventi, kai berniukui buvo šešeri metai. Čia jam didžiulį įspūdį paliko neogotikos Šv. Mato bažnyčia. Religingi Vytuko seneliai vesdavosi vaikaitį į šv. Mišias, į šventes, atlaidus. Jautriam ir smalsiam vaikui nepaprastai įsimintinos buvo gegužinės pamaldos. Netrukus Vytautas ėmė patarnauti šv. Mišioms, kurias tuo metu aukojo dabar jau Amžinybėn išėjęs kun. Jonas Jurgaitis. Visa tai turėjo didžiulės įtakos augančio vaiko pasaulio suvokimui, jau klojo pamatus būsimajam dvasininko kelio pasirinkimui. Aišku, tuometinė valdžia už tai neglostė nei Vytauto šeimos, nei mokytojų, bandė „auklėti“ savais metodais.

Baigęs devynias klases, Vytautas įstojo į Panevėžio profesinę mokyklą mokytis staliaus amato. Jis tuo metu norėjo pasekti savo senelio Ambraziejaus pavyzdžiu ir dirbti staliaus darbus. Gavęs reikiamą išsimokslinimą, Vytautas kurį laiką liko darbuotis toje pačioje profesinėje mokykloje. Čia išmoko ir vytelių pynimo amato. Staliumi teko būti neilgai – pagal etatų mažinimą jaunuolis buvo atleistas iš darbo. Vytautas tuomet įsidarbino AB „Panevėžio stiklas“. Čia ir įvyko lemiamas lūžis būsimojo dvasininko gyvenime. Besidarbuodamas didelėje bendrovėje, Vytautas pažino daug žmonių, pamatė, kaip jie gyvena. Jautrų vaikiną nepaprastai sukrėtė daugelio žmonių abejingumas darbui, nedorumas, girtavimas. Norėjosi jiems padėti išbristi iš klystkelių, parodyti, kad gyvenime yra gražių dalykų, kad yra vertybių, kuriomis turi būti grindžiamas buvimas žemėje. Vytautas nusprendė, kad kitiems gali pagelbėti tik tapęs kunigu, skleisdamas Kristaus mokymą ir meilę.

Kunigystės keliu

Būdamas dvidešimt trejų metų, V.Dagelis įstojo į Kauno kunigų seminariją. Prabėgus vieneriems parengiamo mokslo metams, buvo perkeltas į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją. Ją baigęs atvyko darbuotis į Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapiją. Praėjusių metų spalio 30-ąją Panevėžio Katedroje vyskupas Jonas Kauneckas įšventino V.Dagelį kunigu. Išsipildė jaunuolio svajonė savo gyvenimu liudyti Kristų ir padėti žmonėms, ieškantiems, nusivylusiems, paklydusiems, pavargusiems gyvenimo kelyje.

Utenoje jaunasis kunigas ypač susidraugavo su vaikais. Praėjusią vasarą kun. V.Dagelis buvo dvasios vadovu Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos vaikų choro „Spindulėlis“ stovykloje. Daug gražaus ir prasmingo laiko kunigas Vytautas praleidžia su vaikų darželio - mokyklėlės „Eglutė“ vaikais, kur darbuojasi tikybos mokytoju. Čia į Kristaus pažinimą einama per mažo žmogučio suvokimą, per jo pasaulio trapumą ir imlumą. Neatsitiktinai sykiu su ketvirtokėliais kunigas Vytautas sudarė knygelę „Padėkos maldelės Dievui“, kur vaikai savo žodžiais paprastai ir nuoširdžiai dėkoja Dievuliui už Jo siunčiamas dovanas.

Pradžiuginti šalia esantį

Kun. V. Dagelis prisipažįsta, kad visą gyvenimą mėgo piešti, lipdyti iš molio ar šiaip ką nors gražaus kurti, kad pradžiugintų kitą, šalia esantį, kad bent akimirką kitas žmogus būtų laimingas. Susidomėjo fotografija. Neturi kunigas Vytautas įmantrios fototechnikos. Fotografuoja senučiu „Zenitu“, tačiau tai jam nė kiek nekliudo pastebėti ir fotoobjektyvu surinkti reikšmingas ir gražias akimirkas.

2000 metais, dar besimokydamas kunigų seminarijoje, surengė savo pirmą autorinę fotografijų parodą, kurią pavadino „Harmonija“. Tai buvo saulėlydžių fotografijos, kurias eksponavo Naujamiesčio (Panevėžio r.) dailės galerijoje ir Šv. Juozapo kunigų seminarijoje Vilniuje.

2002 metais kun. V. Dagelis parengė antrąją savo fotodarbų parodą „Šiapus – anapus“, kurioje nuotraukas siejo su Šventuoju Raštu, kviesdamas žmogų į tikrovę žvelgti kiek kitu kampu, ne vien iš sustingusios akimirkos stebėjimo. Ši paroda veikė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir dailės galerijoje „Kairė – dešinė“ Vilniuje.

Dar po metų fotografuojantis kunigas dalyvavo tarptautinėje parodoje „Gyvos žemės spalvos“ Mažeikiuose.

Utenoje kun. V.Dagelis, dirbdamas sielovadinį darbą, atranda laiko ne tik savo pomėgiui fotografuoti, bet ir stengiasi nelikti nuošalėje nuo šio miesto kultūrinio gyvenimo, lankosi koncertuose, parodose. Gal ta geranoriška meninės kūrybos terpė turėjo tam tikros įtakos, kad atsirastų kunigo Vytauto „Praeities dvasia“ - trečioji jo autorinė fotografijų paroda, kurią nuoširdžiai priėmė Utenos kraštotyros muziejus. Muziejaus lankytojai iš karto atkreipė dėmesį į juodai baltų fotografijų giliamintiškumą, į fotoobjektyvo įamžintos tikrovės ir minties sąskambį. Fotodarbuose vyrauja senosios buities ir būties detalės, architektūros elementai, kviečiantys susimąstyti apie žmogaus ir laiko santykį, apie gyvenimiškojo kelio trapumą ir prasmę.

Muziejuje vyko labai nuoširdus ir šiltas parodos atidarymas, kuriame skambėjo senosios muzikos ansamblio „Vox animae“ (vadovė Virginija Šeduikienė) giesmės, fotografuojančio kunigo kūrybiniais ieškojimais džiaugėsi ir tolesnės geros kloties linkėjo Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas kun. Saulius Kalvaitis, rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Zita Mackevičienė, uteniškiai meno mylėtojai. Atrodė, jog muziejuje, kur saugoma šalies ir krašto praeitis, kur kaupiamas kultūros paveldas, kunigo fotografo darbų paroda tapo dar vienu praeities įamžinimo akcentu, prasmingu istorijos puslapiu.

Utena

Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija