Atnaujintas 2005 kovo 9 d.
Nr.19
(1320)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Penkioliktoji
Kovo-11-oji.
Kur esame?

Svarstymai
pasitinkant
Karaliaučiaus
įkūrimo 750-ąsias
metines

„Akropolis“
nėra Lietuvos
simbolis

Raištis ant akių

Praeitis graso
dabarčiai

KGB veiklos tyrimas
virsta pasityčiojimu,
arba Lietuviškoji
alyvų revoliucija

Prezidentas gegužės 9-ąją minės Lietuvoje, su savo tauta

Prezidentas Valdas Adamkus
gegužės 9-ąją nevyks į Maskvą
ir tą dieną minės Lietuvoje
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį paskelbė nevyksiąs į pergalės prieš nacius 60-mečio minėjimo iškilmes Maskvoje gegužės 9-ąją. Apie šį savo sprendimą V. Adamkus pirmadienį informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, perdavęs laišką su atsakymu Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Borisui Cepovui. Lietuvos vadovas pareiškė gegužės 9-ąją liksiąs su savo tauta ir Lietuvoje minėsiąs pergalės prieš nacius dieną.


Ar Vilnius atsilaikys prieš „didelių pinigų“ diktatą?

Vilniaus statybų vaizdai
Mykolo Ambrazo
(ELTA) nuotr

Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje vyksta kova su „dideliais pinigais“, t.y. su beatodairiškai besielgiančia „Vilniaus prekyba“ (VP), kuri, nepaisydama ne tik įstatymų, bet ir padorumo, Vilniaus landšaftinio draustinio – Šeškinės ozo – teritorijoje be leidimo stato, o tik po to įformina prekybos statinius. Prieš „didelius pinigus“, kuriems pasidavė Vilniaus savivaldybė, išėjo kovoti Lietuvos architektų sąjunga. Deja, jos kai kurie kolegos projektuoja VP „Market“ statinius. Architektų sąjunga kaunasi už planingai formuojamą miestą, kurio svarbiausi akcentai būtų reikšmingi ir valstybei bei tautai.


Visuomenės atstovų dalyvavimas praskleistų teismų uždarumą

Seimo narys, Sajūdžio tarybos
pirmininkas Rytas Kupčinskas

Kovo 2 dieną vyko Seimo nario, Sąjūdžio tarybos pirmininko Ryto Kupčinsko spaudos konferencija „Visuomenės dalyvavimas teisingumo vykdyme“, kurioje dalyvavo Sąjūdžio Seimo narys prof. Vladas Vilimas ir Sąjūdžio žmogaus teisių gynimo darbo grupės narė Stefanija Vieversevičienė. Pateikiame straipsnį, parengtą pagal spaudos konferencijos medžiagą.


Tiki Lietuvos ateitimi

Mintys Nepriklausomybės atkūrimo Akto paskelbimo penkiolikos metų sukakčiai

Vilius KAMINSKAS

Poryt – Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto priėmimo penkioliktosios metinės. Ta proga „XXI amžius“ nusprendė pakalbinti įvairių profesijų Lietuvos žmones ir pateikti jiems kelis klausimus. Šiame numeryje spausdiname interviu su pirmaisiais kalbintais žmonėmis. Kituose numeriuose spausdinsime pokalbius su Kovo 11-osios Akto signatarais ir kitais pašnekovais.


Naujasis Rusijos episkopato vadovas – apie tarnystės rūpesčius

Mindaugas BUIKA

Vyskupas Jozefas Vertas, SJ

Naujuoju Rusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininku išrinktas 52 metų Novosibirsko vyskupas Jozefas Vertas, SJ, sakė, kad dės visas pastangas gerinti bendradarbiavimą su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia Evangelijai bendrai skelbti. Vadovu išrinktas Sankt Peterburge vasario mėnesį vykusioje metinėje ganytojų asamblėjoje vyskupas J.Vertas pakeitė iki šiol episkopato pirmininku buvusį Maskvos katalikų arkivyskupą Tadeušą Kondrusievičių. Rusijoje veikia keturios katalikų diecezijos, turinčios savo ordinarus, kurie sudaro vyskupų konferenciją.


Pilietinio pasipriešinimo komunistams Lietuvoje ir Lenkijoje sąsajos 1939-1956 metais

Lietuvių ir lenkų istoriniai ryšiai patyrė daug išbandymų. Bendrą kovą dėl laisvės XIX amžiaus sukilimuose pakeitė tarpusavio nesutarimai. Ypač įtempti tautų santykiai buvo 1919-1939 metais. Problemos buvo sprendžiamos įvairiausiais būdais – kariniais, politiniais, diplomatiniais. XX a. devintojo-dešimtojo dešimtmečių sandūroje vėl atgavusios laisvę abi tautos atsisakė tarpusavio pretenzijų ir 1994 metais sudarė draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Čia kyla atsakomybė ir abiejų šalių istorikams: ar mėginsime ieškoti bendrų ir mus jungiančių sąsąjų, tarpusavio supratimo ir sutarimo, ar vėl aiškinsimės istorines skriaudas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija