Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Parodos
Susitikimai
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Valstybė turi tarnauti žmogui

Valdas Adamkus,

Lietuvos Respublikos prezidentas

Penktadienį vakare į Seimo plenarinių posėdžių salę susirinkę Nepriklausomybės atkūrimą paskelbę signatarai, šalies vadovai, parlamentarai ir visuomenės atstovai paminėjo 15-ąjį Kovo 11-osios gimtadienį

Didžiau prasminga, kad šiandien šioje istorinėje salėje esame visi kartu: Seimo nariai, visuomenės atstovai ir Nepriklausomybę paskelbę Kovo 11-osios Akto signatarai. Mūsų žvilgsniai šiandien krypsta ypač į buvusios Aukščiausiosios Tarybos narius, kuriuos išrinko Lietuvos žmonės, kurie drąsiai vykdė tautos valią, balsavo už Nepriklausomą Lietuvą. Tuo pačiu su jumis, mielieji, balsavo kartu ir visa Lietuvą. Šiandien jūs, Seimo nariai, iš šios, tos pačios salės gavę Kovo 11-osios įgaliojimus, vykdote ir įgyvendinate Kovo 11-osios Aktą. Kovo 11-osios Aktas reiškė daugiau negu formalų Nepriklausomybės atkūrimą. Išsivadavo Lietuvos žmonių dvasia.

Kreivų veidrodžių karalystėje

Petras KATINAS

Gerai įmitusios, gražiai apsirengusios, tačiau mažai raštingos ir nepaprastai apsukrios moteriškės, pasiskelbusios raganomis, burtininkėmis, Taro kortų žinovėmis, bioenergetikėmis, ekstrasensėmis, plūste užplūdo komercinių televizijų ekranus. Tarsi skėriai. Ir dėsto savo „mokslus“ nuo ryto iki vakaro. Per pertraukas – tarp kvailų amerikietiškų komedijų ir dar kvailesnių meksikietiškų serialų. Ir ne tik. Jų vis dažniau jau pasirodo ir Nacionalinėje televizijoje, netgi kalba per valstybinį radiją. Įsibėgėjo visuotinis naivių žmonelių mulkinimo, tikriausiai kažkieno gerai apgalvoto, dar vienas nupilietinimo procesas.

Supraskime himno žodžius

Vytautas Landsbergis,

Europos Parlamento narys, Lietuvos Sąjūdžio
garbės pirmininkas, Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo
Pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras

Neseniai girdėjau keistai ir liūdnai sakant apie dabartinį dešimtąjį Seimą: tegul jie nors negieda V.Kudirkos himno. Susimąsčiau ir padariau išvadą, kad negera to linkėti, tegul gieda. Bet galima palinkėti kiekvienam, kam tenka giedoti Lietuvos valstybės himną, išgirsti jo žodžius ir suprasti, kas ten sakoma. Tai labai nuostabus himnas. Nė viena valstybė tokio neturi. Kai kur lyg iškilmingas pasižadėjimas, kai kur lyg malda. Štai, pavyzdžiui: „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. Čia apibendrintai ir per šviesos įvaizdį pasakyti dideli dalykai. Gal kas prisimintų Šventąjį Raštą ir Evangelijos pamokymą, net paliepimą žmonėms: „Būkite šviesos vaikai“. Ši mintis man atėjo į galvą čia, nežinant, kad aš kalbėsiu po Lietuvos kardinolo. Šviesos vaikai – tai ne tamsos.