Atnaujintas 2005 kovo 16 d.
Nr.21
(1322)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kreivų veidrodžių karalystėje

Petras KATINAS

Gerai įmitusios, gražiai apsirengusios, tačiau mažai raštingos ir nepaprastai apsukrios moteriškės, pasiskelbusios raganomis, burtininkėmis, Taro kortų žinovėmis, bioenergetikėmis, ekstrasensėmis, plūste užplūdo komercinių televizijų ekranus. Tarsi skėriai. Ir dėsto savo „mokslus“ nuo ryto iki vakaro. Per pertraukas – tarp kvailų amerikietiškų komedijų ir dar kvailesnių meksikietiškų serialų. Ir ne tik. Jų vis dažniau jau pasirodo ir Nacionalinėje televizijoje, netgi kalba per valstybinį radiją. Įsibėgėjo visuotinis naivių žmonelių mulkinimo, tikriausiai kažkieno gerai apgalvoto, dar vienas nupilietinimo procesas.

Ir ne tik raganos, šamanės bei šamanai (pastarųjų kur kas mažiau) užvaldė komercines televizijas ir radijo stotis. Primityviausių laidų vedėjais ir vedėjomis kviečiami skandalistai ir nemokšos, neturintys net elementariausio supratimo ne tik apie kultūrą, istoriją, gimtąją kalbą, pagaliau apie paprasčiausią padorumą. Jau skelbiama, kad vienoje televizijoje kuriama speciali laida, kurią ves skandalingai pagarsėjusi R.Smailytė, dėl kurios aferų neteko tarnybos net pasienio vadas generolas R.Songaila. Kurstomos žemiausios aistros, ypač tarp jaunimo, sekso ir pinigų kultas, padoriausių ir labiausiai nusipelniusių Lietuvai žmonių niekinimas ir žeminimas. Svarbiausia, jog į tą marazmo orbitą įtraukiami parlamentarai bei ministrai, kurie, gal kartais to ir nenorėdami, už pasirodymą televizorių ekranuose pasirengę aukoti principus ir garbę, kad tik įgautų šiokį tokį populiarumą pačiuose žemiausiuose visuomenės sluoksniuose. Nėra nieko nuostabaus, jeigu tokiose marazminėse laidose kaip „Kyškis“ arba „Klausk“ bei panašiose nuolat pasirodo tokie politikai kaip J.Veselka, A.Matulevičius, P.Gražulis bei panašūs. Bet kai jose sutinka dalyvauti, atrodo, gana padorūs ir protingi Seimo nariai – nejauku darosi. Pirmiausia kai matai tokius žmones kasmet apsukrių televizinių vertelgų organizuojamuose „Auksinių svogūnų“ komedijose, nebežinai, žmogau, juoktis ar verkti, kai tų „svogūnų“ scenoje maivosi nuolatinė panašių vakarėlių ir „prezentacijų“ dalyvė socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu su estrados „princais“ ir „karaliais“. Kyla klausimas, nejaugi ministrė nedirba dar bent puse etato toje televizijoje arba turi tiek laisvo laiko, kad iš nuobodulio eina vaidinti klouno vaidmenis.

T ačiau blogiausia yra tai, kad tokio pobūdžio laidos, jeigu tikėtume skelbiamais jų populiarumo reitingais, yra tarp labiausiai žiūrimų televizijų laidų. Todėl neverta stebėtis vieno mokslininko pastebėjimu, kad baigę vidurinę mokyklą jaunuoliai savo mąstymo lygiu yra analfabetai. Bet juk ne tik televizijos kaltos, kad jie tokiais tampa. Antai Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė A.Razmantienė aiškino, kodėl mokyklų programose jau nebeliko Vaižganto, Maironio, netgi K.Donelaičio, o A.Baranausko „Anykščių šilelis“ teliko tik kaip kontekstas rašant kūrinių analizes. Esą tie mūsų literatūros klasikai mokiniams jau nebe mūsų literatūros pasididžiavimas, o niekam nebeįdomios ir nereikalingos atgyvenos. Atseit ne ministerija kalta, kad programose nebeliko Vaižganto ir Maironio. Ministerija tiktai klauso „liaudies balso“, nes, pasirodo, dabartiniams moksleiviams nesuprantama K.Donelaičio ar A.Baranausko kūryba, o Maironis, kurio eiles mintinai išmoko ir visam gyvenimui įsiminė jų tėvai ir seneliai, mokiniams atrodo „naivus ir pasenęs“. Viena lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja paaiškino, kodėl taip atsitiko: esą mokiniai „labai greitai europietiškėja“. Taigi dėl to neva europietiškėjimo nepriklausomos Lietuvos švietimo vadai pasiekė tai, ko nedrįso padaryti net okupacinė valdžia ir jos talkininkai – išbraukti Maironį!

Užtat buvusio švietimo viceministro R.Vaitkaus, o labiausiai paties premjero A.Brazausko rūpesčiu buvo labai greitai įteisintas naujų kolaborantų ir, nėra ko slėpti, rusų šnipų rengimo centras – vadinamasis Baltijos rusų institutas. Pranešama, kad „studijuoti“ tame institute labai aktyviai verbuojami vidaus reikalų sistemos, teisėtvarkos ir teisėsaugos, Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai. Taigi, „litovcai“, pamirškite Maironį, Baranauską, Kudirką! Studijuokite Gorkį, Majakovskį ar kokį Demjaną Bedną. Daugiau negu keista, kad dalyje visuomenės kilęs bruzdesys dėl šio Rusijos penktosios kolonos lizdo, atrodo, jau užgeso. Svarbiausia, kad žodžio netarė iškiliausi mūsų inteligentijos atstovai, nusipelnę artistai ir poetai. Matyt, sulaukti kokios nors reakcijos iš jų – beviltiška. Mat jie ir šiandien, nuvažiavę į Maskvą, Sankt Peterburgą ar pagaliau į Kaliningradą, mieliau padūsauja apie tuos buvusius laimingus sovietinius laikus, kai klestėjo „tautų draugystė“ ir kultūra, „nacionalinė savo forma ir socialistinė savo turiniu“.

Ką ten prie sovietinio lovio išaugę poetai, rašytojai ar artistai! Štai Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronius Genzelis viešai atskleidė tiesiog šokiruojantį faktą, kaip mūsų valstybės vadovai, netgi Prezidentas, paniekinamai žvelgia į visai neseną mūsų istoriją, nepamirštamus Sąjūdžio ir Baltijos laisvės kelio laikus. Mat kovo 4-5 dienomis Latvijos vyriausybės, Liaudies frontų, signatarų iniciatyva Rygoje įvyko tarptautinė konferencija „Baltijos laisvės kelias“. Šiame renginyje dalyvavo Baltijos valstybių, Vokietijos, Švedijos, JAV mokslininkai ir politikai. Kalbą pasakė buvęs Islandijos, pirmosios pripažinusios atkurtąją Lietuvos nepriklausomybę, užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas. Sveikinimus atsiuntė Švedijos, Danijos ir Norvegijos vyriausybių vadovai. Nebuvo tik Lietuvos vadovų sveikinimų. Ką tai reiškia? Visišką abejingumą, o gal tebesklandantį supratimą, kad nepriklausomybės atkūrimas buvo „istorinė klaida“? Profesorius B.Genzelis pacitavo karčius, bet labai teisingus ir įsimintinus Latvijos vadovų, taip ir neišvydusių Lietuvos vadų, žodžius: „Kaip jūsiškių vadovų tada nebuvo Baltijos kelyje, taip ir dabar. Mes, kad ir kuriai partijai dabar priklausytume, visi ten stovėjome“. Ne tik apmaudu, bet ir nepaprastai liūdna girdėti tokius žodžius. Todėl verta pacituoti neseniai mūsų laikraštyje paskelbtus tikros patriotės Antaninos Gegužytės iš Obelių primintus neseniai Kalifornijoje (JAV) mirusio žymaus mokslininko fiziko Jono Navicko žodžius iš Dantės „Pragaro“, kuriuos šis mokslininkas pasirinko savo gyvenimo devizu: „Tamsiausia vieta pragare rezervuota tiems, kurie moralinės krizės metu išlaiko neutralumą“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija