Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Šventojo Kazimiero minėjimas Klaipėdoje

Prel. Juozas Šiurys (dešinėje) ir klebonas kun. Romualdas Vėlavičius jaunimo būryje

Šventasis Kazimieras – Lietuvos ir vienos iš Klaipėdos parapijų globėjas. Šv. Kazimiero parapijos Klaipėdoje tikintieji nekantriai laukė šios šventės. Kovo 4 dieną jie gausiai rinkosi maldai už savo parapiją, Švč. Sakramento artumoje giedojo Kalvarijos kalnus. Per šv. Mišias koplyčioje aidėjo skambios giesmės ir karštos maldos. Eucharistijos šventime dalyvavo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos Šv.Kazimiero kursas, tikinčiuosius sužavėjo būrys jaunų žmonių, pasiruošusių aukoti savo jaunystę ir gyvenimą Viešpačiui. Po Šventos Aukos visi norintys buvo pakviesti į šventinį koncertą Aklųjų ir silpnaregių kultūros centre, o ištikimiausieji liko maldingai budėti per visą naktį Viešpaties artumoje.

Be maldos nepajėgsime gyventi laisvi

Minėdami tautos šventę tikintieji rinkosi bendrai maldai už Tėvynę. Negalintys to padaryti, Vilniaus Arkikatedroje aukotas šv. Mišias galėjo stebėti per televiziją. Joms vadovavęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ragino žmones neapleisti padėkos Dievui ir tiems, kurie savo gyvybe, Aukščiausiojo duotais gabumais, pasiaukojimu ir tyliu darbu mūsų Tėvynėje iškovojo, kūrė ir puoselėjo laisvą gyvenimą.

Verbų sekmadienis

Brangūs Kristaus gyvybės kaina atpirkti XXI amžiaus krikščionys, susimąstykime! Verbų sekmadienį (kaip kadaise didžiausia žydų minia sveikino ir garbino Jėzų, taip panašiai ir mes) gausiai susibūrę bažnyčiose garbinkime Tą, kuris ateina Viešpaties vardu.

Vis dėlto drabužių ir medžių šakų (kaip tai anuomet darė izraelitai, plg. Mt 21, 8) Jam ant kelio neklosime, nes savo rankose laikydami verbų šakeles ir vieningai melsdamiesi Eucharistijos šventime mes nepalyginti pranokstame anuometinius žydus (Kristaus ir Bažnyčios mokymo atžvilgiu), nes dabar išreiškiame savo tikėjimą gan netolimoje ateityje mums visu grožiu atsiveriančios šios dieviškosios vizijos tikroviškumu: „Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose“ (Apr 7, 9).