Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Laikas
Ora et labora
Pasaulis
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sveiki sulaukę šv. Velykų – Kristaus Prisikėlimo švenčių!

Prisikėlusio Jėzaus pasirodymas apaštalams

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“. Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. (Jn 20,1-9).

Kristaus ir mūsų prisikėlimas

Sigitas Tamkevičius

Kristaus prisikėlimo liudininkas apaštalas Jonas pasakoja apie žmones, Velykų rytą skubančius prie Jėzaus kapo. Tai Marija Magdalietė, Petras ir pats Jonas. Pirmoji tuščią kapą pamatė Marija Magdalietė ir pranešė mokiniams: „Paėmė Viešpatį iš kapo“. Ji iškart neįtikėjo, kad Jėzus yra prisikėlęs. Antrasis į kapo rūsį įžengė Petras, pamatė numestas drobules, tačiau irgi nepajėgė patikėti Jėzų esant prisikėlusį. Trečiasis tuščią kapą pamatė mokinys Jonas, per Paskutinę vakarienę buvęs arčiausiai Jėzaus. Evangelijoje skaitome: „Jis pamatė ir įtikėjo“ (Jn 20, 8). Jis įtikėjo, jog Jėzus ne paimtas, ne kažkur išneštas, bet tikrai prisikėlė. Anksčiau Joną nuolat matydavome arti Jėzaus: atsimainymo metu ant Taboro kalno, prisiglaudusį prie Jėzaus šono Vakarienbutyje, Alyvų sode Jėzaus agonijos metu ir ant Kalvarijos kalno drauge su Motina Marija, ištikimai stovėjusį po Jėzaus kryžiumi. Dabar, pamatęs numestas drobules, jis pirmasis suvokė tai, apie ką Jėzus ne kartą buvo kalbėjęs: jog Išganytojui reikės kentėti ir mirti, bet po to Jis prisikels.

Kryžiaus kelias – tikėjimo mokykla

Jį lydėjo didelis būrys žmonių, tarp jų ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo. Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų!“ (Lk 23, 27-28) Juliaus Šnor fon Karolsfeldo graviūra

Šiemetinių mąstymų autorius – kardinolas Jozefas Ratcingeris

Kaip visą Gavėnios laikotarpį, taip ir per Didžiąją savaitę, laukiant Prisikėlimo šventės, pamaldus tikinčiųjų dėmesys sutelkiamas į Išganytojo kančią ir mirtį ant kryžiaus. Viešpaties kančios celebravimas viršūnę pasiekia Didžiojo penktadienio liturgijoje, kuri Romoje tradiciškai užbaigiama didinga Kryžiaus kelio stočių procesija Koliziejuje, dalyvaujant šimtams tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio. Kiekvienais metais mąstymus šiam svarbiam Didžiosios savaitės įvykiui Šventasis Tėvas suteikia garbę parengti žymiems teologams, Bažnyčios hierarchams ar kitų krikščionių bendruomenių atstovams.

Šv. Lukas globos Kauno klinikas

Džiuljeta KULVIETIENĖ

Šv. Mišių koncelebracijai naujoje Šv. Luko koplyčioje vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Šv. Lukas yra gydytojų globėjas. Didžiąją savaitę, antradienį, Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) pacientai ir gydytojai susirinko naujoje Šv. Luko koplyčioje.

60 sėdimų vietų koplyčią pašventino ir šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Šv. Mišiose giedojo moterų ansamblis „Kolegės“.

Matomais prisikėlimo ženklais arkivyskupas pavadino Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios grąžinimą tikintiesiems ir Šv. Luko koplyčios atidarymą KMUK teigdamas, kad koplyčia buvo vienintelis „kabinetas“, kurio dar trūko Kauno klinikoms.

Maldingai praleido Gavėnią

Pradedamas penktadienio vakaro Kryžiaus kelias, kurį veda klebonas dekanas kun. Stasys Toleikis

Šilalė. Prieš prasidedant Gavėniai, Šilalės parapijos klebonas kun. Stasys Toleikis savo parapijos tikintiesiems sakė: „Ši Gavėnia nepaprasta, nes ji yra susieta su popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtais Eucharistijos metais. Tad išnaudokime visą Gavėnios laiką rimčiai, susikaupimui ir Viešpaties Jėzaus Kristaus kančiai apmąstyti, kartu nulenkime galvas ir Švenčiausiajai Eucharistijai“. Klebonas pakvietė jaunimą, vaikus kuo aktyviau dalyvauti Gavėnios laikotarpio pamaldose.

Šviesus Šančių poetės atminimas

Benjaminas ŽULYS

Kun. Virginijus Veprauskas aukoja šv. Mišias už poetę J.Degutytę

Pirmadienį Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje buvo aukotos iškilmingos šv. Mišios mūsų tautos poetės Janinos Degutytės atminimui Kaune įamžinti. Prieš šv. Mišias ir jų metu buvo paskaityta poetės kūrinių, trumpai prisimintas jos nelengvas gyvenimo kelias. Parapijos klebonas kun. Virginijus Veprauskas aukos metu pakvietė susirinkusiuosius prisiminti šviesų ir prasmingą poetės gyvenimą, pasimelsti už ją. Gražių, dvasingų giesmių pagiedojo „Žiburio“ vidurinės mokyklos vokalinis ansamblis. Prisiminti kažkada poetės pasakyti žodžiai, kad poezija – tai sakralinis aktas, malda ir palaiminimas. Šv. Mišių pabaigoje klebonui buvo įteiktos atnašos – poetės poezijos rinkiniai: „Ugnies lašai“ (1955 m.), „Dienos dovanos“ (1960 m.), „Ant žemės delno“ (1963 m.) ir kt., iš viso – devyni rinkiniai. Be to, dar – poetės megzta puošni skraistė, kuri taip pat buvo padėta prie altoriaus.

Mylėti Jėzų tada, kai sunkiausia

Inesė RATNIKAITĖ

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kalbėjo apie Jėzaus išsiskleidusią meilę

Kovo 13-oji atėjusiems į susitikimą su fokoliarais buvo pripildyta bendravimo, pasidalijimų, artumo malonės. Susitikimas sekmadieno rytą prasidėjo Šiaulių Katedroje šv. Mišiomis. Po jų susirinkta jaukioje Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro salėje.

Susitikimą svečiai – Jolanta, Robertas ir Džoja – pradėjo fokoliarų judėjimo naujovėmis. Robertas pasakojo apie Lietuvoje susibūrusią medikų grupę. Susitikimuose jie dalijasi savo patirtimi: kaip, būdami gydytojai, gali gyventi krikščioniškai, keisti darbą ligoninėse, kaip į savo grupę pakviesti daugiau kolegų.

Erškėčiais klotas kelias
į kunigystę...

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kanauninkas Vytautas Vaičiūnas (viduryje) ir jį pasveikinti atvykę Lietuvos politinių kalinių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Sigitas Grigaitis (dešinėje) ir politinis kalinys Alfonsas Slanina (kairėje)

Šių metų kovo 9-oji buvo neeilinė Šlienavos Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonui garbės kanauninkui Vytautui Vaičiūnui. Jam tą dieną sukako septyniasdešimt penkeri. Kanauninko kelias į kunigystę buvo nuklotas fizinėmis ir dvasinėmis kančiomis. Jo gyvenimas jau nuo vaikystės, jaunystės buvo pilnas nepriteklių, sunkių išbandymų. Sąžiningai dirbo jam pavestus darbus. Pasižymėjo darbštumu, pamaldumu, sovietmečiu organizavo katalikų maldininkų eitynes iš Tytuvėnų į Šiluvą garsiųjų Šiluvos atlaidų metu. Valdžia trukdė šias eitynes: dar prieš atlaidus paskelbdavo apie įvairias gyvulių nagų ligas. Tačiau tai nesutrukdė V.Vaičiūnui aktyviai dalyvauti Švč. M. Marijos garbei skirtose procesijose.

Dėdės atminimas yra šventas

Bronius VERTELKA

Bitininkas ir ūkininkas Algimantas Jankevičius

Algimantas Jankevičius gimė tais metais, kai jo dėdė kun. Alfonsas Lipniūnas, kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje, iškeliavo Amžinybėn. Bitininkui ir ūkininkui šiemet sukaks 60 metų.

Mama pasakodavo apie savo brolį

Algimanto mama Apolonija Jankevičienė turėjo devynis brolius, tarp kurių augo ir Alfonsas. Būsimasis kunigas nuo mažens svajojo apie tarnystę Dievui. Su kitais paaugliais ganydamas gyvulius, Alfonsiukas užlipdavo ant akmens ir jiems sakydavo pamokslus. Tai Algimantas augdamas sužinojo iš savo mamos lūpų. Ji didžiuodamasi pasakodavo, kad jo dėdė Alfonsas buvo nepaprastas kunigas. Jis gyveno taip, kad viską galėjo atiduoti kitiems, sau nieko nepasilikdamas. Dėdė mokėjo septynias kalbas. Vyskupas K. Paltarokas laikė jį savo įpėdiniu. Kun. A. Lipniūnas važinėjo po užsienį, rengėsi dideliam darbui.

Laimė dirbti paprastam žmogui

Kun. Petras Nykštas globos namuose šventė savo 75-erių metų jubiliejų Gražinos ČETVERGIENĖS nuotrauka

Prieš metus, vasario 21 dienos rytą, į amžinus Tėvo namus iškeliavo kun. Petras Nykštas. Vasario 20 dieną per Sumą meldėmės už kun. P.Nykštą Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo klebonas kan. Dalius Tubys.

Vasario 21 dieną šv. Mišios buvo aukojamos Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Čia altorių apsupo būrys kunigų: iš Biržų, Pandėlio, Vabalninko, Papilio, Pabiržės, Anykščių ir kitų parapijų. Dalyvavo ir kun. Ladislovas Baliūnas, SJ. Egzekvijas vedė Biržų parapijos vikaras Gintautas. Klausėmės Pandėlio Švč. M.Marijos Vardo bažnyčios klebono kun. Broniaus Balaišos pamokslo. Jame buvo prisimintas sunkus kunigo nueitas kelias, kilnūs jo darbai. Šv. Mišias kartu su atvykusiais kunigais aukojo kan. D.Tubys, Biržų parapijos klebonas.

Turėti sveiką aplinką - geras noras

Panevėžio rajono ekologas Stasys Pavasaris Autoriaus nuotrauka

Nerimsta aistros dėl naujo regioninio sąvartyno kūrimo Pakalnių miške, šalia dabar veikiančio Panevėžio miesto sąvartyno netoli Liūdynės gyvenvietės. Pasakyti, kas šioje kovoje taps nugalėtoju, yra sunku. Tačiau pabendrauti su „XXI amžiumi“ mielai sutiko Panevėžio rajono savivaldybės ekologas Stasys PAVASARIS.

Pragiedrulių belaukiant

Petras KATINAS

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pareiškė, jog, nepaisant, kad Lietuva tapo NATO ir ES nare, Rusija tebelaiko Lietuvą savo interesų zona ir atitinkamai „darbuojasi“ tiek mūsų valstybės viduje, tiek užsienyje. Tai pastebima ne tik iš Rusijos specialiųjų tarnybų veiklos suaktyvėjimo, bet ir iš Maskvos diplomatijos veiklos. Tiktai nei į Užsienio reikalų ministeriją, nei į jos ministrą ir, dar daugiau, Vyriausybės vadovą jau nekreipia dėmesio ir ūkio ministras, ir žemės ūkio ministrė. Pirmasis, net neinformavęs URM, vyko pasitarti su bičiuliais į Maskvą, antroji, pasikvietusi Kaliningrado gubernatorių, irgi aptarė bendrus reikalus. Kokie tai reikalai, nereikia net jokių politologų paaiškinimų: vėl įmesti paklydusią sesę Lietuvą imperijos sterblėn.