Atnaujintas 2005 kovo 25 d.
Nr.24
(1325)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Tikrasis gyvenimas – tarp švenčių

Baigėsi Kovo 11-osios penkiolikos metų paminėjimas, leidęs bent trumpam patikėti, kaip viskas gražu mūsų valstybėje. Šventinės nuotaikos netemdė niekas, nebent gausiau iškritęs sniegas, vėl apvylęs laukiančiuosius pavasario. Ne viena televizijos laida pakvietė pažvelgti į netolimą praeitį ir prisiminti tą penkiolikos metų kelią, kuriuo eidami ir klupdami kūrėme ir stiprinome Lietuvos valstybingumą. Ir, atrodo, niekas dėl esminių dalykų neprieštarauja, gal tik dėl smulkmenų pasigirsta vienokios ar kitokios interpretacijos bei ginčai. Visi vieningi dėl vieno – pasukome teisinga kryptimi.

Ką reikšminga galėsime pasakyti dar po penkiolikos metų apie šiuos metus? Strateginiai valstybės tikslai pasiekti - mes laisvi, nepriklausomi ir visateisiai euroatlantinių organizacijų nariai. Vadinasi, privalu žengti į priekį, rūpintis vidaus politikos klausimais, skiepyti pilietiškumą augančioms kartoms ir stiprinti mūsų valstybiškumą.

Kokiomis priemonėmis? Atiduodami valstybingumo stiprinimą į politikos naujokų ir prorusiškas rankas? Čia jau subjektyvaus vertinimo ir šių dienų aktualijų klausimas, ties kuriuo gali išsiskirti rašančiojo ir skaitančiojo nuomonės. Tačiau ar ne to nori mūsų nedraugai, kad tauta visais klausimais būtų susipriešinusi ir pasidalijusi į „elitą“ ir „runkelius“? Kam paranku, kad žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys būtų sutelktas į KGB ir pergalės prieš fašistinę Vokietiją šventimą? Kol visuomenė paskendusi įnirtingose diskusijose – valdžiai niekas netrukdo su valstybės politika daryti (ar nedaryti) ką tik nori. Šie mano anksčiau paminėti diskusiniai klausimai užgožia kur kas svarbesnius ir reikšmingesnius svarstymus, pvz., dėl mokesčių politikos reformos, euro įvedimo ar savivaldybių tarybų ir merų rinkimų reformos bei daugelį kitų, apie kuriuos išvis nekalbama. Taigi kai mažiau triukšmo, Vyriausybei dirbti patogiau. Tyliai priimami esminiai sprendimai tikrai nieko taip nepiktina, kaip tokie, kurių priėmimo atveju pasineriama į plačias diskusijas.

Vyriausybės šimtadienis, tradiciškai susiklosčiusi politinė šventė, numatomas per Didžiąją savaitę prieš Velykas, kai politikos aktualijas pakeičia gražiausios pavasario šventės šurmuliai, o Romos katalikams – ir didžiausios metų šventės – Kristaus prisikėlimo laukimas. Ką sensacinga gali pateikti tos 100 Vyriausybės darbo dienų, ką būtų galima vertinti ir analizuoti ir kokias išvadas bei prognozes galima išgirsti iš profesionalių politologų, žurnalistų ir pačių politikų? Pažvelgę atgal – ne kažin ką reikšminga ir pamatysime. Postų dalybos, nuolatiniai koalicijos partnerių susikirtimai ir kita, kurie reikšmingos įtakos žmonių gerovei, deja, nedaro.

Respublikos Prezidentas kertinius akcentus, tiek prisiekiant naujai išrinktam Seimui, tiek jam dirbus daugiau nei 100 dienų, deda ant moralios politikos būtinybės, kuri būtų sąlygojama valstybinių interesų paisymu ir atsigręžimu į žmogų. Iš tiesų augančiai kartai rodomas ypač prastas, amoralios politikos pavyzdys, kai nepaisoma jokių vertybinių principų ir moralės dalykų. Jaunimas, tai matydamas, turės du pasirinkimo kelius: vienas, kuris būtų sveikintinas, – pasimokyti iš nesektinų pavyzdžių; kitas kelias – esamas politikos formavimo pavyzdys bus priimamas kaip norma ir perduodamas iš kartos į kartą. Tai pražūtingas kelias, neleisiantis keičiantis kartoms reikšmingai progresuoti į priekį ir vargu ar dar po penkiolikos metų būsime nuėję toliau nei esame šiandien. Todėl visuomenė turi būti griežta ir kategoriška sistemos ydoms. Politikų ir politikos amoralumas privalo būti vertinamas negailestingai ir smerktinai.

Taigi būtų galima pateikti tris šiandien būtinas politikos mentaliteto keitimo kryptis:

Principas tu man – aš tau turi būti pakeistas tarnavimo valstybei principu ir nauda man, tau ir visiems.

Dominuojantis asmeninis interesas privalo tapti visuomeniniu interesu.

Pažinčių, draugų ir giminaičių prioritetą turi pakeisti profesionalumas, atsakingumas, teisingumas.

Kartos keičiasi kur kas greičiau nei keičiasi kartų mentalitetinis palikimas, tad tarp šventinių atokvėpių raskime laiko ir valios esminiams ir reikšmingiems dalykams.

Mindaugas LINGĖ,
LKD Jaunimo sekcijos pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija