Atnaujintas 2005 balandžio 6 d.
Nr.26
(1327)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuva neužmirš Popiežiaus paramos

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, sužinojęs apie popiežiaus Jono Pauliaus II mirtį šeštadienį vakare, pasakė: „Visas pasaulis šiomis dienomis buvo sustingęs maldai, o mintys, sklidinos dėkingumo, krypo į Romą, į Vatikaną, į ryškiausią nūdienos Pasaulio asmenybę, Popiežių Joną Paulių II, kuris tuo metu rengėsi paskutinei kelionei, susitikimui su Dievu. Jis mylėjo visą pasaulį, visas tautas, kiekvieną žmogų. Ir italą, ir kiną, ir turką... Mylėjo labai, vadinasi, vienodai, lygiai, be išimčių. Tačiau mylėjo taip, kad kiekvienas jausdavo kažkokią asmeninę Popiežiaus meilę būtent jam. Tai todėl, kad Jono Pauliaus II žvilgsnis buvo ypatingas. Kreipdamasis į milijonus jis mokėjo žvelgti taip, kad tuose milijonuose matė kiekvieną mūsų atskirai. Jis turėjo tokią Dievo dovaną. Jis pats buvo ir lieka Dievo dovana mums. Visiems ir kiekvienam. Ačiū Jonui Pauliui II už jo ypatingą žiūrėjimą į Vilniaus Aušros Vartus, į Šiluvą, į Kryžių kalną. Ačiū už ypatingą žiūrėjimą į Lietuvą. Už ypatingą žiūrėjimą į kiekvieną mūsų“, – teigė Seimo Pirmininkas.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pabrėžė popiežiaus Jono Pauliaus II reikšmę demokratijos atkūrimui Lietuvoje. Anot ministro, prieš kelerius metus Popiežiaus išsakyti pranašiški žodžiai „nuo Liublino unijos iki Europos Sąjungos“ išsipildė, išreikšdami ilgaamžes krikščioniškų tautų aspiracijas. A.Valionio teigimu, Popiežius savo žodžiais, dvasios stiprybe ir šiluma, kurią skleidė Lietuvos žmonėms, stiprino mus siekiant laisvės, dvasinio atgimimo ir teikė viltį sunkiausiomis valandomis.

Savo laiške Vatikano sekretoriui santykiams su valstybėmis arkivyskupui Džiovaniui Lajolai ministras išreiškė Lietuvos ir jos piliečių, visų tikinčiųjų ir geros valios žmonių užuojautą dėl popiežiaus Jono Pauliaus II netekties. A.Valionio laiške prisimenamas laisvės ir demokratijos atkūrimas Lietuvoje ir Vidurio Europos valstybėse, kurį nemažai lėmė Jono Pauliaus II pastangos. „Esu dėkingas likimui, kad galėjau pažinti Šventąjį Tėvą – didį ir kartu labai paprastą žmogų, tiek daug padariusį, kad Lietuva kartu su jo tėvyne Lenkija sugrįžtų į Europą“, – sakė diplomatas.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius ragina ir Lietuvoje tinkamai įamžinti mums taip artimo žmogaus popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą. „Kviečiu neišbarstyti to, ką jis mums visiems davė. Tai bus geriausias Karolio Voitylos vardo įamžinimas“, – sakė A.Kubilius. Pasak jo, Popiežiaus mirtis palieka pasaulį be Didžiojo Lyderio – Lyderio pačiomis įvairiausiomis prasmėmis: Tikėjimo Lyderio, Žmogiškumo Lyderio, Politikos Lyderio. A.Kubilius pabrėžė, kad mums, lietuviams, Popiežius buvo ypatingas: sunku įsivaizduoti kitą tokio masto pasaulio lyderį ir tokį artimą mums, lietuviams. „Galime tik įsivaizduoti, ką jo netektis reiškia mūsų kaimynams lenkams. Kai jo nebėra, tai tik dar labiau išryškins tai, ką mes visi turėjome ir ko netekome“, – sakė Tėvynės sąjungos pirmininkas. Jo teigimu, šiame globaliame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje popiežius Jonas Paulius II buvo nekintanti vertybių uola, kuri savo ypatingo stiprumo magija traukė ir viliojo visus: tikinčius ir netikinčius. „Popiežiaus begalinis tikėjimas savąja vizija, neįsivaizduojamas atsidavimas savo misijai ne tik žavėjo pasaulio milijardus, bet ir kėlė kiekvienam mąstančiajam paprastą klausimą: ar aš turiu tokio stiprumo tikėjimą, ar aš galiu taip atsidėti savajai misijai“, – svarstė A. Kubilius. Anot jo, Popiežiaus kvietimas „nebijoti“ sugriovė sovietų imperiją. „Tai jį padarė žymiausiu XX amžiaus politiku. Politiku, kuris parodė, kad tikėjimas paprastomis, nekintančiomis vertybėmis gali sugriauti ir Berlyno sieną“, – pažymėjo A. Kubilius. Nors šiandienė Europos Sąjunga ir neišgirdo Popiežiaus raginimo Europos Konstitucijoje prisiminti krikščioniškąsias Europos šaknis, bet, A. Kubiliaus teigimu, jis sugebėjo jaunojoje kartoje pasėti tikrųjų vertybių alkį. „Ir todėl tikėtina, kad ir Europoje tai ilgainiui subrandins žymiai gyvybingesnį vertybių medį. Šiandieninės Jungtinės Amerikos Valstijos rodo akivaizdų pavyzdį, kad krikščioniškosios vertybės susigrąžina savo įtaką moderniajai politikai“, – sakė A. Kubilius. Jis apgailestavo, kad pasaulis neteko Didžiausio Autoriteto. „Šiandieniniame globalizacijos vėjų apimtame pasaulyje daugelis tradicinių autoritetų neteko savo galios: ar tai būtų karaliai, ar tai būtų imperijos ir galingos valstybės, ar net ir tradicinės vertybės. Todėl pasaulis ir atrodo toks besiblaškantis“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys A. Kubilius. Jo nuomone, Jonas Paulius II buvo vienas iš tų autoritetų, kuris ir globalizacijos griūtyje sugebėjo tik augti ir stiprėti. „Kartu su juo ir Bažnyčia įrodė, kad ji vienintelė šiame didžiųjų galių pasaulyje gali ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti savąjį autoritetą, kuriam neprilygsta nė vienas kitas autoritetas“, – pažymėjo A. Kubilius. Mūsų kasdienybės karuselėje ir sumaištyje, politiko nuomone, kaip niekada anksčiau reikalingi Dideli Autoritetai. „Kai jų netenkame, prisiminimas apie juos mums taip pat yra ypatingai reikalingas“, – sakė politikas.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija