Pirmasis puslapis
Jono Pauliaus II
    atminimui
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Popiežiaus pamokos ateičiai

Popiežius Jonas Paulius II su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi Šiluvoje 1993 m. rugsėjo 7 d. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

„Nebijokite Kristaus valdžios“ - tai dažnai kartoti Šventojo Tėvo žodžiai kelionėse po pasaulį, susitikimuose su žmonėmis. Tai raginimas pasikliauti prisikėlusiuoju Kristumi, kvietimas suteikti tikėjimo matmenį žmogaus laikinybei, nepailstamai siekiant žemiškojo gyvenimo pilnatvės ir jo vertingumo, grindžiamo pamatinėm vertybėm - meile ir gailestingumu, gebėjimu suprasti kitą ir kitokį, pagarba žmogaus gyvybei.  Jonas Paulius II  savo 26 metų veikla keitė žmogų ir pasaulį, vedė visus humaniškos ateities link. Jau lenkų tautos atstovo išrinkimas Popiežiumi buvo įžvalgus žingsnis, paskatinęs istorinius pokyčius komunistiniame lageryje, sustiprinęs demokratinių jėgų veikimą bei suteikęs pasikeitimų vilties. Popiežiaus dvasinis autoritetas, jo žodžio drąsa ir nuoseklumas aiškiai varžė nedemokratines valstybes ir politikus, pasaulio didžiuosius versdavo pamąstyti dėl jų vykdomos politikos moralumo. Jono Pauliaus II pontifikatas iš esmės sutampa su Europos integracija ir istorinės tiesos pergale senajame žemyne, ir jis buvo aktyvus šio proceso dalyvis. Kartu Popiežius buvo ir didysis pasaulio įvairovės sugyvenimo mokytojas, taikos skelbėjas.   Šventasis Tėvas buvo nuoseklus žmogaus gyvybės ir jo orumo gynėjas, skelbęs „viską remti meile“, raginęs valstybes kurti žmogaus orumo nepažeidžiančias sąlygas, gerbti žmogaus teises, nuolat skatinęs pareigą žmogaus gyvybei nuo jos pradžios. Jis giliai įžvelgė naujus išbandymus ir prieštaravimus, kurie pasaulį ištiks XXI amžiuje, ir ragino visus ieškoti naujų „meilės išradingumo“ būdų ir formų. Popiežius apaštališkajame laiške „Novo millennio ineunte“, skirtame Didžiojo 2000 metų jubiliejaus pabaigos progai, skelbė bendrystės dvasingumo būtinybę: jis „reiškia mokėti „suteikti erdvės“ broliui, nešiojant vieniems kitų naštas ir duodant atkirtį egoistinėms pagundoms, be paliovos rengiančioms mums žabangas ir žadinančioms varžymąsi, karjerizmą, nepasitikėjimą ir pavydą“. Šventasis Tėvas buvo tvirtai įsitikinęs, kad be vertybinio pagrindo bet koks veikimas bus netikras, nenaudingas - tik kaukė. Jis buvo nepailstantis žmogiškumo esmės ir etikos branduolio gynėjas.   Visas Bažnyčios vadovo kelias - nuo pradžios iki išėjimo į Tėvo namus - vientisa, nuosekli tarnystė Dievui, Jėzaus Kristaus skelbimas ir liudijimas.

  Šiandien valstybės, pripažindamos popiežiaus Jono Pauliaus II reikšmę pasaulio kaitai, skelbia gedulo dienas. Ar pas mus šiomis dienomis pritils kasdienybės triukšmas, politinės rietenos, pramogų industrijos linksmybės? Ar mūsų moralinė klausa išgirs paskutiniąją Popiežiaus žinią: „ Jūsų ieškojau, dabar jūs atėjote pas mane“?

Valentinas STUNDYS,
LKD pirmininkas

© 2005 "XXI amžius"