Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Popiežiaus palaiminimas pasiekė ypatingą dieną

Gražiškių parapijos klebonas kun. Algirdas Petras Kanapka po šv. Mišių Anelę Klimašauskaitę pakvietė pasirodyti visai bažnyčiai ir įteikė garbingą Popiežiaus palaiminimą

Pirmąkart gyvenime netikėtai dieviškosios ir žmonių pagarbos sulaukusi aštuoniasdešimtmetė senolė kukliai kalbėjo apie savo nevertumą, nes „nepadovanojo bažnyčiai net vėliavos, tik purvus vis šlavė...“

Gražiškiai. Atvelykio sekmadienis išaušo su liūdna žinia apie Popiežiaus mirtį, didmiesčių šventovių varpų paskelbtą dar naktį. Šią dieną vidudienio pamaldoms atėjusieji į Gražiškių bažnyčią tapo parapijai nepaprastai reikšmingo fakto, kurį galima įvardyti ir ypatingu ženklu, liudytojais. Klebonas kun. Algirdas Petras Kanapka paskelbė, jog popiežius Jonas Paulius II Eucharistijos metais, dėkodamas už ilgą ir uolią tarnystę Gražiškių parapijos bendruomenėje, apaštalinį palaiminimą suteikė 80–ies metų jubiliejų mininčiai Anelei Klimašauskaitei. Tai pirmasis per parapijos kelių šimtų metų egzistavimo laiką į Gražiškius atkeliavęs Popiežiaus pagarbos dokumentas, įvertinantis paprastos, kuklios, menkutės moters darbą, o per ją – visą parapiją. Jis neįkainojamas dar ir todėl, kad pasirašytas po to, kai Jonas Paulius II vasarį išėjo iš ligoninės. Tai dar vienas akivaizdus liudijimas, kad jam buvo svarbus kiekvienas žmogus.

Šv. Mišiose giedojusiam Kalvarijos laisvalaikio ir kultūros centro moterų ir merginų chorui „Gija“ atliekant „Ave, Marija“ klebonas palaiminimo tekstą pernešė per bažnyčią, parodydamas gausiai susirinkusiems gražiškiečiams. Be to, sakė manąs, kad neatsiras nė vieno prieštaraujančio, jog Aneliutė tokios pagarbos nusipelnė. Seniūnės Ramutės Didvalienės padėkos raštas irgi netrafaretinis, o – už gerumą, nuoširdumą, meilę ir pasiaukojimą. Choras ir visa bažnyčia sugiedojo ilgiausių metų, paplojo.

Deja, tik pro miglą moteris matė ją pagerbusius žmones, įteiktas gėles, spalvotą Jono Pauliaus II nuotrauką. Kai Popiežius lankėsi Lietuvoje, ji nuvažiavo į Šiluvą, nes labai norėjo pamatyti Šventąjį Tėvą. Žinia apie jo mirtį moteriai neatrodė labai liūdna, priešingai, sakė ji, turime džiaugtis, jog turėsime dar vieną savo užtarėją danguje.

Anelė pasakojo, jog kai mokykloje nesisekė ir patirdavo nuoskaudų, vis pagalvodavo, jog eis į bažnyčią, klausys, ką kunigas sako, ir taip darys, - tada vis kur nors tiks. Nuo vaikystės bažnyčioje ji jausdavosi saugi ir veržte verždavosi į šv. Mišias, širdis sakydavo, jog dažna išpažintis, Komunija ją stiprina. Gėrį ugdydamasi savyje, visą gyvenimą jautriai ir nuolankiai tarnavo kitiems.

Iš tėviškės, Vygrelių kaimo, į miestelį atsikėlė daugiau kaip prieš trisdešimt metų ir tarnavo kitiems: nuolatos slaugė ir karšino ligonius. Visą tą laiką nematoma, kaip pelytė, reikalingą darbą atliko bažnyčioje: švarino, valė grindis ir skambino varpais, kviesdama tikinčiuosius į šv. Mišias.

A. Klimašauskaitės akys nuo vaikystės buvo silpnos ir laikui bėgant vis silpnėjo. Pastaraisiais metais, kai pasidarė sunkiau vienai tvarkytis, neprieštaravo, kada klebonas išrūpino vietą gyventi Marijampolėje, globos namuose.

Birutė Nenėnienė

Autorės nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"