Atnaujintas 2005 balandžio 15 d.
Nr.29
(1330)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lazdijų dekanate

,,Kelkitės, eime“

Lazdijai. Prasidėjus popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtiems Eucharistijos metams, Lazdijų parapijoje veikianti maldos grupė ne tik kiekvieną ketvirtadienio vakarą, po šv. Mišių, kalba rožinį, bet ir pirmąjį mėnesio ketvirtadienį kartu adoruoja. Maldos grupę sudaro įvairaus amžiaus ir religinių įsitikinimų maldininkės: tai keletas Marijos legiono narių, nemažai jo pagalbininkių ir tiesiog norinčių bendra malda aukoti save ar auką paskirti tam tikra intencija. Grupei vadovauja farmacininkė Onutė Juodkienė. Ji turi ypatingą Dievo dovaną – suburti bendraminčius, jiems vadovauti, padėti visiems kartu studijuoti Šventąjį Raštą. Ji taip pat yra ir vienos iš ,,Atgaivink“ grupelės vadovių.

Balandžio mėnesio pirmas ketvirtadienis – tai vienas iš laiko ženklų, atsisveikinimo su Šventuoju Tėvu diena. Šv. Mišios ir adoracija skirtos jo garbei. Šv. Onos bažnyčia buvo pilna žmonių. Popiežiaus paveikslas, apšviestas daugybės žvakelių, spindėjo ypatinga dvasine šviesa ir ramybe. Tam kvietė ir maldavimai bei klebono kun. Rimanto Baltrušaičio homilija. Pasistiprinę eucharistine dovana, kuri yra ,,išganomasis Jėzaus buvimas tikinčiųjų bendruomenėje ir jos dvasinis maistas, yra brangiausias turtas, kurį gali turėti per istoriją keliaujanti Bažnyčia“, visi suklupome melstis prieš išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą. Jame esančiam Kristui dėkojome, kad Jis mums leido pažinti, išgirsti Jono Pauliaus II skelbtus darbus ir žodžius, prašėme Popiežiui amžinybės malonių ir palaimos, kad jis kartu su Švč. Mergele Marija ir visais šventaisiais toliau globotų mus – žemės vaikus ir savo Bažnyčią. Su Jėzumi bendravome Šventojo Tėvo žodžiais, pasakytais vizito Lietuvoje metu. Adoracijos pabaigoje kalbėjome rožinį – Šviesos slėpinius, kuriuos taip pat mums padovanojo šviesi Jono Pauliaus II asmenybė.

Jis išėjo pas Tėvą. Vieni pamiršime, kiti ieškosime ir atrasime, norėsime sekti Dievo paskirtu keliu, padedami Šventojo Tėvo paliktų žodžių ir darbų.

Aš taip pat meldžiu Dievą: ,,Leisk mums, Tavo vaikams, vykdyti vieną iš paskutinių Popiežiaus prašymų: kelkitės, eime“. Dar 2003 m. balandžio 17 d., Didįjį ketvirtadienį, Popiežius parašė: ,,Tas kelias ilgas, pilnas kliūčių, neįveikiamų žmogaus jėgomis; tačiau turime Eucharistiją ir jos metu savo širdies gelmėje galime išgirsti, tartum mums būtų adresuoti, žodžius, kuriuos išgirdo pranašas Elijas: ,,Kelkis ir valgyk, antraip kelionė tau bus per sunki“. (Iš Jono Pauliaus II enciklikos „Ecclesia de Eucharistija“ apie Eucharistijos santykį su Bažnyčia.)

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija