Atnaujintas 2005 balandžio 20 d.
Nr.30
(1331)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Išdidus ir nemėgęs abejingų

Aleksandras Barakauskas (1912 05 05 – 2005 03 25)

Likus vos savaitei iki atsisveikinimo su žmonijos numylėtuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II, palangiškiai į paskutinę kelionę miesto kapinėse iškilmingai palydėjo ryškų šio krašto inteligentą, aktyvų savosios katalikų bendruomenės narį ir visuomenininką, drąsiai spaudoje savo mintis visais viešojo gyvenimo klausimais reiškusį mokytoją Aleksandrą Barakauską.

Šį 1912 m. gegužės 5-ąją Skuodo rajone, Gudelių kaime gimusį žemaitį jį pažinojusieji drąsiai lygina su išdidžiausiais, jokiems pajūrio vėjams nepasidavusiems medžiais. Šeima gyveno neturtingai, todėl nuo pat vaikystės duoną teko užsidirbti pačiam – ganė karves, dirbo pas turtingus ūkininkus įvairius ūkio darbus. Būdamas guvaus proto, jau tada suprato, kad ką nors gyvenime pasieks tiktai mokydamasis, ir mokslo atkakliai siekė.

A.Barakauskas – tarp tvirtųjų uosių. Tiesus ir teisus, jis savo erudicija pelnė ir pačių jauniausiųjų miesto politikų pagarbą, nes bet kuriuo valstybės ar savivaldybės valdymo klausimu turėjo tvirtą, argumentuotą nuomonę ir reiškė ją nesiskaitydamas su jokiais „autoritetais“, nemėgo švelninti žodžių.

Anglų kalbos mokytojo, Lietuvos patrioto A.Barakausko namuose Birutės alėjoje kasdien iki išnaktų buvo šviesu, čia galėjai sutikti ir senyvus, ir jaunesnius Palangos pedagogus, kultūros žmones, visų kadencijų miesto tarybos narius, Seimo narius, miesto ir kolektyvų vadovus. Aktyviai diskutuodami, miesto inteligentai A.Barakausko namuose, jo išmintingai konsultuojami, pasitelkę literatūrą, išsprendė ne vieną miesto bendruomenei rūpimą klausimą.

„...Mūsų Tėvynės okupacijos šalininkų propaganda ir pats režimas išugdė mūsų tautiečių abejingumą nusikaltimams, žmogaus neapykantą žmogui ir nepagarbą bet kuriems pareigūnams...“ – rašė A.Barakauskas 1991 m. kovo 14 d. „Palangos“ laikraštyje.

Tikras Lietuvos patriotas, tikintis, sovietiniais laikais rinko gyventojų parašus dėl bažnyčios statymo Klaipėdoje, juos pats nuvežė į Maskvą.

Šis žmogus nemėgo abejingų. Pats iki paskutinio saulėlydžio buvo stebėtinai aktyvus, ragino šviestis ir šviesti, ugdė tautinę savimonę, ištikimai gynė vakarietiškąją demokratiją. Kilęs iš aštuonių vaikų šeimos, A. Barakauskas veržliai siekė mokslo Barstyčiuose, Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, vėliau Plungės mokytojų seminarijoje. Ją baigęs, metus dirbo mokytoju Ukmergės apskrityje, Mančiušėnų pradžios mokykloje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir po to mokėsi Klaipėdos prekybos institute. Savo žinias jis gilino ir viename iš Londono universitetų, ne sykį stebėjo Anglijos parlamento darbą.

Po karo dėstytojavo Kauno ir Šiaulių prekybos mokyklose, vėliau Gruzdžių žemės ūkio technikume. Nuo 1949 metų persikėlė gyventi į Klaipėdos kraštą, dirbo Klaipėdos žemės ūkio technikume, vėliau mokytojavo Slengių ir Kretingalės pradinėse mokyklose, Klaipėdos 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1960-1962 metais dirbo Vilniuje, Informacijos institute, o nuo 1962 metų persikėlęs gyventi į Palangą, mokytojavo iki išeidamas į pensiją. Būdamas pensijoje, aktyviai dalyvavo Palangos visuomeniniame gyvenime, labai domėjosi Lietuvoje vykstančiais politiniais bei ekonominiais procesais, komentavo juos, rašė straipsnius.

Keturių vaikų tėvas, jaukiai tvarkomų namų savininkas palangiškis Aleksandras Barakauskas uoliai lankė pamaldas miesto bažnyčioje, gyvai domėjosi kiekviena permaina kurorte, aktyviai reiškė spaudoje nuomones visais jo džiaugsmingai sutiktos antrosios nepriklausomybės gyvenimo klausimais.

Ne vienas jo priesakas neabejotinai bus prisimintas ir ateityje.

Albinas STANKUS
N.STASIULIS

Palanga

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija