Atnaujintas 2005 balandžio 20 d.
Nr.30
(1331)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Penkerių metų triūsas tilpo vienoje knygoje

Bronius VERTELKA

Knygos pristatymo metu
(iš kairės): pirmojo lietuviško
knygyno įkūrėjo vaikaitė
Karolina Masiulytė-Paliulienė,
knygos „Juozas Masiulis
knygnešys ir knygininkas“
autorė Joana Viga Čiplytė
ir Lietuvos knygos bičiulių
draugijos pirmininkė
doc. prof. Irena Kubilienė

Joanos Vigos Čiplytės knyga „Juozas Masiulis knygnešys ir knygininkas“ – antrasis tokio pobūdžio leidinys šalies istorijoje. Pirmoji, skaitytoją pasiekusi 2000-aisiais, buvo prof. Vlado Žuko knyga apie Marijos ir Jurgio Šlapelių knygyną Vilniuje.

Neseniai pasirodęs panevėžietės J.V.Čiplytės kūrinys apie J. Masiulį pristatytas jo vardu pavadintame knygyne Respublikos gatvėje. Kultūros židinys šiemet švenčia savo 100 metų jubiliejų.

Kruopščios paieškos lėmė sėkmę

Iki šios knygos atsiradimo mokslininkai knygotyrininkai, Panevėžio istorikai niekaip nesutarė dėl datos, kada įsteigtas J.Masiulio knygynas Panevėžyje – 1905 ar 1906 metais. Pagal profesiją istorikė, pagal darbo vietą muziejininkė, J.V.Čiplytė prisiėmė didžiulę atsakomybę ir iškėlė sau užduotį: suieškoti pirminį dokumentą, pažymintį, ar iš tiesų jis pradėjo savo veiklą 1905 metais. Tai jai pavyko rasti laikraštyje „Nedėldienio skaitymai“, kuris išleistas 1905 metų lapkritį. Aštuonių puslapių laikraščio leidėjas buvo kun. Antanas Karosas – būsimasis Seinų ir Vilkaviškio vyskupas. „Nedėldienio skaitymuose“ panevėžietė aptiko gražią reklamą, kurioje juodu ant balto parašyta: Panevėžyje veikia lietuviškas Juozo Masiulio knygynas, prekiaujantis įvairiomis knygomis, natomis, rožančiais, škaplieriais bei kitkuo. Greta buvo įdėtas kompozitoriaus Juozo Naujalio analogiškas skelbimas, kad Kaune irgi atidarytas lietuvių knygynas. Tačiau jis bankrutavo 1912 metais. J. Masiulio knygynas Panevėžyje gyvuoja iki šių dienų.

Duomenis rinko ketverius metus

Mintis parašyti knygą apie J.Masiulio knygyną J.V.Čiplytei į galvą šovė prieš penkerius metus, švenčiant jo 95 metų sukaktį. Tada ji bandė išpešti iš knygyno direktorės Apolonijos Skaržauskienės, kokios medžiagos yra sukaupta apie šį kultūros židinį. Ši istorikę nuvylė sakydama, jog apie tai nieko neturi. Knygyno įkūrėjo J.Masiulio vaikaitė Karolina Masiulytė- Paliulienė didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, todėl apie savo senelį irgi turėjo menkai žinių. Davusi sau užduotį parašyti knygą apie J.Masiulį, J.V.Čiplytė medžiagos apie jį nerado net miesto kraštotyros muziejaus, kuriame ji pati dirba, archyve. Teko jai pasikliauti savimi ir vykti ieškoti laimės į didžiausias šalies bibliotekas ir archyvus. Tokia medžiagos paieška apie knygininką ir knygnešį J.Masiulį tęsėsi ištisus ketverius metus. Tai nebuvo kieno nors užsakymas. Tai buvo muziejininkės individualus darbas. Išėjo graži dokumentinė studija, paremta archyviniais dokumentais ir su nuoroda apie jų atsiradimo šaltinius. Studija atspindėjo J.Masiulio gyvenimą ir veiklą nuo 1890 metų, nuo jo atvykimo į Panevėžį, iki 1940 metų kovo – iki jo mirties.

Tokį sutapimą laiko vos ne stebuklu

Ką turi sukaupusi apie šį šviesų žmogų, J. V. Čiplytė išdrįso pateikti J. Masiulio vaikaitei K.Masiulytei-Paliulienei bei jos vyrui Arūnui. Jis prisiėmė knygos išleidimo rūpesčius. Pratarmę knygai parašė Vilniuje gyvenantis prof. Vladas Žukas. Kartu jis paskatino K. Masiulytę-Paliulienę joje tarti savo žodį. Savo rašinį, kuris buvo parašytas per tris dienas, ji pavadino „Mūsų šeima emigracijoje“. Jame pasakojo, kaip jos tėvelis Jonas Masiulis su savo šeima traukėsi iš Kauno, kaip ji gyveno Paryžiuje ir kaip ten buvo sutelkta lietuvių bendruomenė. Knygai apie savo senelį pridėjo jai tinkančią iliustraciją. Tai buvo nufotografuotas vaizdas iš spektaklio, parengto pagal JAV išėjusią Nijolės Sadūnaitės knygą „KGB akiratyje“. Jame N.Sadūnaitės vaidmenį atliko žinoma Prancūzijoje aktorė K.Masiulytė-Paliulienė. Spektaklyje vaidino ir kitas lietuvis – Kristupas Mončys. Spektaklis buvo pastatytas Paryžiuje 1987 metais. Įdomus sutapimas: maždaug 1990 metais būsimosios knygos apie knygyno įkūrėją ir savininką J.Masiulį autorė J.V.Čiplytė kartą grįžusi iš miesto ir įsijungusi televizorių „Šilelis“ jo ekrane išvydo į vaizdajuostę įrašytą spektaklį, kuriame vaidino K.Masiulytė-Paliulienė ir K.Mončys. Tokią staigmeną muziejininkė laiko vos ne stebuklu. Po kelerių metų Panevėžyje ji sutiko aktorę K.Masiulytę-Paliulienę. Su ja tarėsi dėl knygos apie jos senelį pasirodymo.

Atskleidė naujų istorijos faktų

Mažai žinoma, kaip lietuviai gyveno Smolenske, pasitraukę nuo atūžusios Pirmojo pasaulinio karo audros. 1918 metų „ Lietuvos aide“ J.V.Čiplytė aptiko reklamą, jog J.Masiulis, ten gyvenęs trejus metus su savo dviem vaikais, Smolenske buvo įsteigęs knygyną. Tų pačių metų vasarą jis grįžo į Panevėžį, o sausį kartu su kitais miesto šviesuoliais bolševikų buvo suimtas. Grasindami sušaudysią, šie pareikalavo didelės išpirkos. Tai, ką jau turėjo sukaupęs, J.Masiulis buvo priverstas išparduoti ir liko plikas kaip tilvikas.

Aktyvi veikla Panevėžyje

Nuo Šeduvos kilęs J.Masiulis, atvykęs į Panevėžį, išsinuomojo čia dvarininkui Puzinui priklausiusį didžiulį namą. Jis statytas maždaug XIX a. pirmoje pusėje. 1913 metais J.Masiulis namą iš dvarininko nupirko. Įdomu tai, jog jame net per sovietmetį veikė knygynas, tik jis tuo metu vadinosi miesto centriniu knygynu. J.Masiulio knygynas turėjo ryšių su pirmuoju lietuvišku Broniaus Zavadskio bei Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynais Vilniuje ir Kauno knygynu. Pats J.Masiulio knygynas, be prekybos knygomis, leido Panevėžio kraštui skirtus kalendorius, literatų kūrybą, įvairius pamokymus. Smolenske užsimezgusi draugystė tarp J.Masiulio ir būsimojo vyskupo Kazimiero Paltaroko buvo pratęsta šiam atvykus dirbti į Panevėžį 1926 metais. Knygyno savininkas rėmė Kristaus Karaliaus Katedros statybą. Jo pavardė įrašyta į marmurinę lentą kaip prisidėjusio prie šventovės statymo. J.Masiulis buvo Šv. Vincento Pauliečio draugijos, kurią organizavo vysk. K.Paltarokas, valdybos narys ir vicepirmininkas. 1931 metais knygnešys ir knygininkas buvo kandidatas rinkimuose į miesto savivaldybės narius. Ar juo tapo, J.V.Čiplytei tikslių duomenų nepavyko rasti.

Net ašarą nubraukė

Panevėžyje gyvenanti J.V.Čiplytė savo per ketverius metus surinktą medžiagą apie J.Masiulį sugebėjo sutalpinti į vieną knygą. Ją rašė vienerius metus.Pats pirmasis knygos pristatymas vyko vasarį, Vilniuje surengus Tarptautinę knygų mugę. Čia buvo atvežti keli knygos „Juozas Masiulis knygnešys ir knygininkas“ egzemplioriai. Pati autorė jos nebuvo varčiusi. J.V.Čiplytei pasakojant, koks buvo pirmasis lietuvių knygyno savininkas J. Masiulis, ne vienas klausytojų braukė ašarą. Truputį vėliau knyga buvo pristatyta Vilniaus universiteto Centrinėje bibliotekoje. Autorė iš žymiausių mokslo žmonių apie ją išgirdo nemažai gražių atsiliepimų.

Puikūs vertinimai Panevėžyje

Knygos, skirtos J.Masiulio knygyno 100-mečiui pažymėti, pristatymo iškilmes šiame kultūros židinyje vedė poetė Elvyra Pažemeckaitė. Į susirinkusiuosius prabilo knygyno įkūrėjo vaikaitė K.Masiulytė-Paliulienė. Kalbėjo viešnia iš Vilniaus – Lietuvos knygos bičiulių draugijos pirmininkė doc. prof. Irena Kubilienė. Pasisakęs miesto kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigė, jog J.Masiulio knygynas yra pats seniausias lietuviškas knygynas Lietuvoje. Žodį tarę muziejininkas Donatas Pilkauskas, mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas, Panevėžio archyvų direktorius Leonas Kaziukonis knygą įvertino kaip profesionaliai atliktą darbą. Įsimintinos popietės metu kanklėmis grojo Regina Daniūnienė. Vieną kūrinį ji atliko asmeniškai skirdama knygos „Juozas Masiulis knygnešys ir knygininkas“ autorei Joanai Vigai Čiplytei.

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija