|
|
Kartu
šventė ir liūdėjo
Tik neseniai sklaidėme Šilainių Šv. Dvasios parapijos
laikraštį, kurio užrašas pirmame puslapyje skelbė, jog Velykos
džiaugsmo šventė. Toliau buvo ne mažiau džiugus Atvelykis, ypač
mėgstamas vaikų.
|
|
|
Pamatykime
save be kaukės
Lyg margas drugelis, nežinia kieno rankų ir kada
paleistas, po mūsų kasdienybę sklando tezė, kad šeima yra visuomenės
ląstelė. Taigi turėtume suprasti, kad visuomenė yra didžiulis organizmas,
funkcionuojantis tų ląstelių dėka. Taip, visuomenėje vykstantys
procesai labai lemia šeimos specifiškumą, o žvelgiant iš kitos pusės
visuomenė yra ne kas kita, kaip regima tų procesų konkretizacija.
Deja,toks dvipusis ryšys seniai jau liko idealo sferoje. Kuo toliau,
tuo labiau jis yra ardomas, vis labiau jo nepaisoma. Galima teigti,
kad gyvenimas kuriamas be šeimos ir šalia šeimos. Teisus, matyt,
buvo filosofas A. Maceina, pareiškęs, kad šeima jau ,,nėra gyvenimo
pagrindinis narvelis, bet esanti šalia gyvenimo, nes tikrasis gyvenimas
čia eina ne namuose, tik pasaulyje.
|
|
|
Gyvenimas
reikalauja tvirtybės
Jaunas vaikinukas iš gyvenimo pasitraukė savo
noru. Aš nesuvokiu, kaip gali žmogus sau atimti gyvybę. Žmogau,
gyvybę ne pats sau davei ir negali jos atimti. Taip atrodo kiekvienam
tikinčiam, blaiviai mąstančiam žmogui. Na, bet juk gyvenime būna
visokių nesėkmių. Didžiulė nelaimė - alkoholis, o ar ne per jį visos
kitos nelaimės?
|
|
|
Nuoširdžiai
dėkojame
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija visą
savaitę buvo tapę didžiąja lietuvių tautos Bažnyčia, į kiekvienus
namus atnešusia popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo aukos didybę.
|
|
|
Prasilenkta
su tiesa
Kun. Alfonsą Lipniūną ir jo lagerinį palikimą prisimenant
Kovo pradžioje spaudoje ir susirinkimuose buvo
minima amžinos atminties kunigo Alfonso Lipniūno šimto metų gimimo
sukaktis.
Jaunystėje buvau ateitininkas, daug kartų teko
jį matyti ir girdėti jo pamokslus, paskaitas. Jų klausytis susirinkdavo
ne tik ateitininkai, moksleiviai, studentai, vyresnieji, bet ir
indiferentiški tikėjimui žmonės. Jis traukė prie savęs klausytojus
tarsi magnetas geležį. Jausdavai, kad tai sakomi drąsaus kovos vyro
žodžiai, kurie skiepijo klausančiajam Dievo, tėvynės, artimo meilę
ir kovą su ateizmu ir okupacija.
|
|
|
Ateizmo
metais užgavę jautriausią stygą
Sunku buvo bolševikų okupacijos metais Lietuvoje.
Bažnyčia buvo ateistų visaip persekiojama. Kulto reikalų įgaliotiniai
sekė jos veiklą ir nuolat prigalvodavo visokiausių trukdymų. Dvasininkams
neleido nė pajudėti, įkyriai kišosi į bažnyčios vidaus veiklą. Už
nepaklusnumą atimdavo kunigo pažymėjimą. Klestėjo vadinamasis buldozerinis
ateizmas, t.y. grubiausiais būdais buvo puolama Bažnyčią jos tarnus,
kunigus grūdo į kalėjimus, lagerius, tremtį. Ateistų tikslas buvo
spausti ją iš visų pusių, kad negautų atsikvėpti.
|
|