Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Katalikiškoje šventėje – viskas šventa

Kunigystės 40-metį minėjęs Vladas Babonas (viduryje) ir Garliavos klebonas kun. Kęstutis Vosylius (kairėje) bei vikaras kun. Mindaugas Martinaitis Jono Puodžiūno nuotrauka

Vieną gražų sekmadienį gerai nusiteikęs išsirengiau į Garliavą, į Švč. Trejybės bažnyčią, kur dalyvavau šv. Mišiose. Po jų buvo išstatytas Švenčiausiasis Sakramentas, kunigas pakvietė, kad, kas turi laiko, dar pasimelstų priešais jį. Iki Sumos dar buvo likusi visa valanda, bet tas laikas greit praėjo. Viskas buvo labai gražu, dvasinga. Mergaitės baltais drabužiais skaitė skaitinius, giedojo giesmes, visi sukalbėjome rožinį.

Sumos šv. Mišių aukoti išėjo trys kunigai – tuo buvo pagerbtas altaristas kun. Vladas Babonas, minėjęs savo kunigystės 40 metų jubiliejų. Vėl viskas buvo gražu, iškilminga.

Tuo pačiu norėčiau pasakyti, kad šios bažnyčios klebonas kun. Kęstutis Vosylius čia dirba dar tik šešeri metai, jis yra ir Aleksoto dekanato vicedekanas. Bet kiek čia gražaus ir mielo padaryta! Nors trumpai pasižvalgęs po bažnyčios vidų, pasižiūrėjęs į aplinką susimąstai, jog žmogus, šiuo atveju – kun. K.Vosylius, tikrai yra pašauktas tarnauti Dievui ir žmonėms. Ypač labai gražiai sutvarkytas bažnyčios vidus. Visi šie ir kiti geri darbai vyksta padedant Aukščiausiajam. Ten išbūtos trys valandos man nė kiek neprailgo, o tarsi dieviškoji jėga traukė pabūti tokioje mieloje šventovėje kuo ilgiau. Ne vieną maldą sukalbėjau už bažnyčią aptarnaujančius, prižiūrinčius kunigus.

Po pamaldų teko pasikalbėti su kai kuriais vietiniais gyventojais ir pasidžiaugti, kokie jie yra artimi tai bažnyčiai, jos kunigams, nes vadino juos tiesiog vardais. Vienas užkalbintas žmogus pasisakė esąs tolimųjų reisų automobilio vairuotojas. Jis sakė, kad grįžęs iš kelionės jau iš tolo džiaugiasi baltais Garliavos bažnyčios bokštais. „Aš džiaugiuosi, kad su Dievo palaima laimingai grįžau į namus“, – sakė jis. Aš pats irgi neretai apsilankau šioje bažnyčioje, nes Garliavoje gyvena mano dukra su šeima.

Po Sumos parapijos namuose įvyko pokalbis dėl vietos ligoninės likimo. Dar turėdamas šiek tiek laiko, ir aš čia atėjau pasiklausyti, ką apie tai žmonės kalba. Tik nuotaiką sugadino vienas garbaus amžiaus žmogus, kuris liete liejo neapykantą medicinos darbuotojams. Gaila, kad ir kai kurie kiti susirinkusieji šiurkščioms to žmogaus šnekoms pritarė...

Juk Lietuva eina demokratijos keliu, juk yra ir daugiau padorių priemonių įvairioms problemoms spęsti nežeminant kito žmogaus, juo labiau – parapijos namuose. Nes mes visi esame Dievo vaikai, ir visi būsime Jo teisiami.

Tik ką dalyvavęs dvejose šv. Mišiose, priėmęs Komuniją, toliau klausytis užgaulių kalbų nenorėjau. Todėl, tai paaiškinęs klebonui kun. K.Vosyliui, pro šonines duris išėjau...

Juozas NAGINIONIS

Garliava, Kauno rajonas

© 2005 "XXI amžius"