Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus Benedikto XVI palinkėjimai kunigams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI teikia palaiminimą kunigams Laterano Šv. Jono bazilikoje EPA-ELTA nuotrauka

Pagaliau po daugelio iškilmių, vizitų į patriarchalines Romos bazilikas bei oficialių susitikimų su Italijos ir pasaulio veikėjais, popiežius Benediktas XVI, po išrinkimo ir inauguracijos, rado galimybę daugiau dėmesio skirti svarbiausiam sielovadininkų luomui – kunigams. Gegužės 13 dieną Romos vyskupo katedroje Laterano Šv. Jono bazilikoje Šventasis Tėvas susitiko su savosios diecezijos kunigais, o gegužės 15-ąją, per Sekminių šventę, pagal pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II pradėtą tradiciją, suteikė diakonams kunigystės šventimus.

Pradedamas Jono Pauliaus II beatifikacijos procesas

Mindaugas BUIKA

Pradedamas Jono Pauliaus II beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) procesas

Džiugi žinia Fatimos Dievo Motinos šventėje

Popiežius Benediktas XVI parinko gegužės 13 dieną, kada Bažnyčioje celebruojama Fatimos Dievo Motinos šventė, pranešti, jog pradedamas jo pirmtako Jono Pauliaus II beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) procesas. Balandžio pradžioje miręs popiežius Jonas Pauliaus II (Karolis Vojtyla) ypač garbino Švč. Mergelę Mariją ir savo paliktame dvasiniame testamente patvirtino įsitikinimą, kad ji išgelbėjo jam gyvybę 1981 m. gegužės 13 d. per turkų teroristo pasikėsinimą.

Pavyzdingos Kristaus meilės liudytojos

Asesjon Nikolė Goni

Gegužės 16-osios rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė du su puse tūkstančio maldininkų iš Ispanijos ir Amerikos, kurie dalyvavo gegužės 14 dienos pavakare Vatikano Šv. Petro bazilikoje vykusioje savo tautiečių, dviejų seserų vienuolių, beatifikacijos iškilmėje. Nors beatifikacijos šv. Mišioms vadovavo ne Popiežius, bet Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Žozė Saraiva Martinsas, tačiau po beatifikacijos įvyko tradicinė audiencija, kurioje Popiežius priėmė iškilmėje dalyvavusius maldininkus.

Ar būsi kariūnas?

Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam parengimui pulkininkas Arūnas Dudavičius

Mokyklose nuskambėjo paskutinis skambutis. Prasidėjo brandos egzaminai. O kas paskui? Vienų abiturientų laukia studijos, kiti jau planuoja pirmąjį uždarbį, treti apie savo ateitį pagalvoti dar nesuspėjo. Būrelis vaikinų ir merginų jau seniai apsisprendė – jie stos į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Jie taps karininkais, ant jų pečių guls atsakomybė už saugų tautos gyvenimą.

Apie Karo akademiją, kariūnų gyvenimą, jų tapsmą karininkais su šios akademijos viršininko pavaduotoju kariniam parengimui pulkininku Arūnu DUDAVIČIUMI kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Jonas Kazimieras BURDULIS.

Tradicijos – ateities pamatas

Inesė RATNIKAITĖ

Prof. hab. dr. Alfonso Motuzo (dešinėje) hipotezes įrodyti padėjo Šv. Cecilijos ansamblio giedamos giesmės

Nemažai yra kalbėta tiek apie krikščionišką, tiek apie etninę muziką. Tačiau krikščioniškosios etninės muzikos samprata nėra įprasta ir kviečia diskutuoti. Todėl balandžio 26 dieną Šiaulių „Sandoros” pagrindinėje mokykloje vyko konferencija-seminaras „Krikščioniškosios etninės muzikos tradicijos ir dabartis”. Jis buvo skirtas M.Valančiaus, puoselėjusio kantičkų muzikinę kultūrą, 130-osioms mirties metinėms. Seminarą rengė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centras bei Šiaulių „Sandoros” pagrindinė mokykla. Organizacinio komiteto pirmininkai – Rolanda Kalakauskienė ir Aidas Kalinčikas.

Pasitinkant prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo metines

Priėmime pas Kauno miesto vicemerą Kazimierą Kuzminską (dešinėje) aptariamos M.Krupavičiaus jubiliejinio renginio detalės

Praėjęs laikas ištrynė iš dalies tėvynainių atminties vardus tų, kurie daug nusipelnė Lietuvos dvasiniam, politiniam ar kultūriniam gyvenimui. Vienas tokių užmirštųjų yra prelatas Mykolas Krupavičius. Nors jis niekada neužėmė aukščiausio valstybės posto, bet paliko žymių savo veiklos pėdsakų prieškario Lietuvoje, nacių okupacijos metu, lietuvių išeivijoje. Šiemet pasitinkame šios neeilinės asmenybės 120-ąsias gimimo metines. Todėl yra gera proga įvertinti šio žmogaus darbus Lietuvai.

Vilniaus „digeriai“

Petras KATINAS

Atėjo labai palankus metas žurnalistams, politologams, politinių įvykių komentatoriams. Tikra rugiapjūtė. Nereikia sukti galvos, landžioti ieškant siužetų ar nepaprastų įvykių. Siužetai patys lenda į akis. Tik spėk suktis. Paskutiniai įvykiai – ūkio ministro V.Uspaskicho neaiškūs viražai dėl Maskvoje kuriamo Lietuvos verslo ir logistikos centro, finansų ministro rokiruotė, anekdotu tapusi mokesčių reforma, vidaus reikalų ministro „darbiečio“ G.Furmanavičiaus kišenių apšvarinimas viename Kauno prestižiniame restorane, pagaliau „istorinis“ buvusiųjų komunistų suvažiavimas – sukėlė tikrą komentarų ir vertinimų audrą. Aišku, pirmojoje vietoje atsidūrė iš anksto išreklamuotas dabartinių socialdemokratų suvažiavimas. Šį renginį išties galima pavadinti istoriniu vien todėl, kad jis kaip du vandens lašai buvo labai panašus į kitus visuomet irgi skelbtus „istorinius“ SSKP suvažiavimus. Audringi plojimai, ovacijos, pagaliau penkias minutes trukę partijos vado „rinkimai“ iš vienintelio kandidato. Iš anksto visiems buvo aišku, jog vadas net negalvojo kam nors kitam užleisti savo vietą. Tiesa, prieš tai buvo suvaidintas gana žemo lygio spektaklis, neva socialdemokratų lyderis dar neapsisprendė. Nežinia, kam buvo skirtas tas vaidinimas.