Atnaujintas 2005 gegužės 20 d.
Nr.39
(1340)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Skaudūs pilietinės brandos reikalai

Skuodo rajono gyventojų iniciatyva paraginta vietos savivaldybės taryba balandžio 6 dieną kreipėsi raštu į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA) prašydama daryti įtaką „Lietuvos radijo ir televizijos administracijai dėl laidų, šou programų, filmų poveikio vaikų, mokinių ir jaunimo dvasinei brandai“.

Daugelį šalies gyventojų, ypač tėvus, pedagogus, piktina laidos, kuriose propaguojama agresija, žiaurumas, smurtas, nepagarba senatvei, moteriai. Dažniausiai tai pateikiama vulgariu ir svetimybėmis užkrėstu žargomu. Iš tiesų susidaro įspūdis, jog žiūrovams brukte brukama mintis, kad ši kvazirealybė neva yra neišvengiama, nes sąlygojama globalizacijos procesų.

Jaunimas patiklus ir jo mąstyseną galima užkrėsti neigiamais pavyzdžiais, stereotipais. Kilni „pilietinės drąsos“ sąvoka pakeičiama tarsi neišvengiamu smurto ir žiaurumo demonstravimu. Didvyriais supermenais laikomi profesionalūs žudikai, vagys, prievartautojai, narkotikų vartotojai.

Brukte brukamas per visus plyšius sekso kultas. Be kvaišalų ir alkoholio neapsieinama daugumoje epizodų. Mėginama sudaryti įvaizdį, kad tai ir yra laisvų piliečių gyvenimo būdas. O gal taip peršama nauja šiuolaikinės bohemos samprata?

Sunku įvertinti, kokią žalą daro vaikučiams rodomi filmukai apie antžmogius, supermenus, kurie kas kelintame kadre ką nors sprogdina, šaudo, žudo, griauna.

Respublikos prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime Seime išryškino tris didelius iššūkius, varginančius nūdienos visuomenę. Pirmasis bene pats svarbiausias – pilietinės ir politinės brandos stoka.

Skuodo rajono mero iškeltos aktualijos priskirtinos šiam iššūkiui. Iš tikrųjų valstybės vadovo susirūpinimas, kad jaunimo ir visos visuomenės pilietiniam-doriniam ugdymui skiriama nepakankamai dėmesio, yra pagrįstas. Šiame bare pasigendama bendrijų visuomeninių organizacijų, valstybės valdymo institucijų, ypač savivaldos struktūrų dėmesio. Švietimo ir krašto apsaugos sistemose egzistuoja pilietinio ugdymo programos. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio metinis-ataskaitinis suvažiavimas, įvykęs Kaune balandžio 30 dieną, konstatavo, kad „pastaraisiais metais šiai temai skiriama vis mažiau dėmesio ir pilietinio ugdymo programos įgyvendinamos vangiai ir tik formaliai“.

Tema verta nuoseklios ir išsamios analizės. Tačiau šiandien iškyla kitas opus klausimas. Kas labiausiai suinteresuotas griauti mūsų piliečių visuomenės pamatus? Kam ypač reikalinga, kad Lietuvos jaunimas ir plačioji visuomenė nuolatos jaustų bendrų pilietinių ir dvasinių vertybių stygių, kad visuotiniai pripažintos moralinės nuostatos nebūtų branginamos?

Vienas veiksnių, sąlygojančių tokią padėtį, yra jau seniai aiškus – „artimojo užsienio“ specialiųjų tarnybų strateginiai planai numato Lietuvą užvaldyti iš vidaus. Lietuvos užsienio politika buvo aiški, nuosekli ir sėkminga. Kremliui jokiomis priemonėmis, net šalies masto provokacijomis, galėjusiomis sugriauti Lietuvos, kaip teisinės valstybės struktūrą, nepavyko sustabdyti Lietuvos integracijos į NATO. Jau baigiamas perduoti Rusijai visų energetinių srautų valdymas. Tai šiurkštus Nacionalinio saugumo strategijos reikalavimų pažeidimas.

Paleista nuo pavadžio popkultūra pumpuojama per televizijos programas, nuodija jaunimo mąstyseną ir nestiprina, o ardo dar nespėjusią sustiprėti visuomenės pilietinę savimonę. Sujaukta jaunimo pilietinė savimonė sudaro palankią dirvą manipuliuoti rinkėjų valia. Tai strateginis ir užmaskuotas tariamų komercinių programų užsakytojų tikslas.

Išgyvenome dvejus skandalingus rinkimus, vos nepasibaigusius teisinės valstybės pamatų ardymu.

TV programos neturėtų vaikytis tik pelno ir griauti pilietinę–dorinę vertybių sistemą, netiesiogiai pasitarnaudamos Lietuvos nepriklausomybės neigėjams. Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Savivaldybių asociacija turėtų veikti koordinuotai. Bendruomenės yra bene rimčiausia pilietinės visuomenės atrama ir demokratijos pagrindas. Padės jau susikūrusios, o ir besikuriančios. Padėtis taisytina negaišuojant. Tai ne vajus. Turėtų rastis ilgalaikė programa.

Edmundas SIMANAITIS

Jonava

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija