Atnaujintas 2005 gegužės 25 d.
Nr.40
(1341)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija gali atsidurti UNESCO pavojaus sąraše

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija netrukus gali būti įtraukti į kitą – vadinamąjį UNESCO pavojaus sąrašą. Apie tai po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi pirmadienį perspėjo Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO Ina Marčiulionytė. Pasak jos, praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui Mechtilda Rosler, apžiūrėjusi Vilniaus senamiestį ir Kuršių neriją, teigė, jog „kai kuriais atvejais mūsų padėtis atrodo blogiau nei Kelne“. Vokietijos miestas Kelnas, kuriame šalia garsiosios Kelno katedros dygsta dangoraižis, anot I. Marčiulionytės, dabar jau yra įrašytas į pasaulio paveldo pavojaus sąrašą. Būtent dygstantys aukštaūgiai pastatai, dangoraižiai, šiuo metu yra esminė Vilniaus senamiesčio problema, nes, anot ambasadorės, senamiesčiui gresia būti įspraustam į dangoraižių apsuptį. Kuršių nerija, I.Marčiulionytės žodžiais tariant, apskritai gali būti „sutrypta“, jei nebus atsisakyta tebepuoselėjamos idėjos statyti tiltą, sujungsiantį Klaipėdą su Kuršių nerija. Pasak I.Marčiulionytės, nors apie šio tilto grėsmę kalbėta ne kartą, tačiau tilto projektas iki šiol nėra išnykęs iš oficialiųjų Klaipėdos savivaldybės planų.

„Mes gavome oficialų atsakymą iš Klaipėdos mero, kuriame parašyta, jog tebesvarstoma galimybė ir brėžiniuose tiltas jau dabar vadinamas gatve. Pasaulio paveldo centro ekspertai ne kartą yra pasakę, kad jei tiltas atsiranda, patys galime išsibraukti Kuršių neriją iš pasaulio paveldo, nes akivaizdu, kad žmonių ir mašinų srautas tą trapų objektą tikrai sutryps“, – teigė I.Marčiulionytė. Ambasadorė pridūrė, jog Kuršių nerijoje matyti ir daugybė kitų pažeidimų, kuomet akivaizdžiai nepaisoma įstatymų, pažeidžiant įstatymus statyboms išduodami leidimai. Ambasadorės teigimu, šiuo atveju derėtų kelti oficialių pareigūnų atsakomybės klausimą.

Pasak Prezidento patarėjos Irenos Vaišvilaitės, minėta informacija kelia ypatingą prezidento V.Adamkaus susirūpinimą. „Prezidentas buvo supažindintas su naujausiomis statybomis ir bendrosiomis plėtros tendencijomis Neringoje, su tuo, kad įstaigos ir institucijos, kurios yra atsakingos ypač už urbanistinę Neringos plėtrą, savo darbo normaliai neatlieka, nes akivaizdus yra kontrolės stygius arba neatsakingas požiūris į projektų derinimą. (...) Prezidentas šias problemas pasiryžęs svarstyti su atsakingomis institucijomis“, – sakė I.Vaišvilaitė.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti trys Lietuvos objektai – Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija ir Kernavės archeologinė vietovė.

Ambasadorė I.Marčiulionytė sakė, jog UNESCO jau šią vasarą svarstys dar vieno Lietuvos objekto – Trakų nacionalinio parko nominacinę bylą dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą. „Manau, kad po liepos mėnesį Pietų Afrikos Respublikoje rengiamo UNESCO Pasaulio paveldo komiteto posėdžio Trakai jau kitais metais bus pripažinti Pasaulio paveldo objektu. Taip pat į Pasaulio paveldo sąrašą pretenduoja dar vienas su Lietuva susijęs objektas – Struvės geodezinis lankas, Lietuvoje einantis per tris netoli Vilniaus esančias vietoves. Šį objektą pristato dešimt Europos valstybių, per kurias eina šis geodezinis lankas“, – sakė I.Marčiulionytė, pabrėžusi, kad penki objektai Pasaulio paveldo sąraše Lietuvai būtų labai daug, todėl daugiau objektų pasiūlymų UNESCO mūsų šalis dar nerengia.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija