Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Poezija
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Poezijos paukštė pakilo
į mėlyną vasaros dangų

Eglė PEREDNYTĖ

Poezijos pavasario-2005 laureatė Daiva Čepauskaitė Ričardo Šaknio nuotrauka

Jie buvo žmonės.
Jie mokėjo juoktis ir verkti, geisti ir neapkęsti.
Jie buvo laisvi ir susikaustę, išdidūs ir kuklūs.
Jie buvo pavargę nuo gyvenimo, bet vis viena mylintys jį.
Jie buvo poetai.
Žmonės, kuriuos Aukščiausiasis apdovanojo galia valdyti žodį.

Laureatės vainikavimas

Poezijos pavasaris į Lietuvą atėjo kartu su geru oru ir pavasariška nuotaika. Poezijos paukštė lakiojo po visą Lietuvą, kol vieną vakarą nutūpė Kaune. 41-ojo Poezijos pavasario laureato vainikavimas ir literatūros vakaras Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje.

Pretendentai į 2005 metų poezijos pavasario laureatus buvo šie: Leonardas Gutauskas už eilėraščių rinkinį „In Fine“, Elena Karnauskaitė už eilėraščių rinkinį „Iš smilčių“, Daiva Čepauskaitė už eilėraščių rinkinį „Nereikia tikriausiai būtina“.

Apdovanotas už eilėraščius
apie Vilnių

Tradiciniu Vilniaus mero prizu už poeziją apie Vilnių šįmet apdovanotas vilnietis poetas Aidas Marčėnas Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Tradiciniu Vilniaus mero prizu už poeziją apie Vilnių šįmet apdovanotas vilnietis poetas Aidas Marčėnas. Vilniaus rotušėje poetui keramikės Virginijos Juškienės sukurtą „Nojaus laivą“ įteikė Vilniaus mero pavaduotojas Algimantas Vakarinas.

Nors gimęs Kaune, A.Marčėnas sakė be Vilniaus savęs neįsivaizduojantis, o būdamas kituose miestuose, juose ieškantis panašumų su savo miestu, matuojantis juos Vilniaus matu.

„Neskirstau savo poezijos kokiomis nors temomis, tiesiog rašau eilėraščius, bet Vilnius yra labai svarbi erdvė mano poezijos topografijoje. Mano visos knygos yra susietos su Vilniumi, todėl nemanau, kad mano naujoji knyga „Pasaulis“ yra išskirtinė šiuo požiūriu – Vilnius ir kitose knygose yra vienas svarbesnių personažų“, – sako A.Marčėnas.

Poezijos atlaidai Pagulby

Pagulbio vienkiemio šeimininkas Kazimieras Jakutis (dešinėje) yra geras dainininkas

Gegužės 14-ąją Pagulbio vienkiemyje (Molėtų r.) vyko 41-ojo Poezijos pavasario preliudija – poezijos skaitymai klojime. Saulėtą, po smarkių gegužės liūčių netikėtai nušvitusią Sekminių dieną į verslininko ir garsėjančio dainų atlikėjo Kazimiero Jakučio sodybą sugužėjo didelis pulkas dalyvių ir svečių – rinkosi važiuoti arkliais, automašinomis, pėsčiomis. Vyko tikri Poezijos atlaidai.

Šių dienų knygnešė

Aliucija ORENTAITĖ

Dr. Aldona Vasiliauskienė pristato iš Ukrainos atvežtas knygas

Balandžio 29 dieną Vilniaus universiteto biblioteka pagerbė nuolatinę fondų turtintoją dr. Aldoną Vasiliauskienę. Jau net du dešimtmečius ji nenuilstamai rūpinasi, kad į seniausią šalies biblioteką patektų naujausios mokslinės publikacijos iš Ukrainos. Daugiausia tai vieninteliai ukrainistikos egzemplioriai Lietuvoje ir dėl nedidelio leidimo tiražo net savo tėvynėje bibliografine retenybe tampantys leidiniai.

Unikalūs ir vertės neprarandantys kūriniai

Panevėžio tautodailininkų vadovas Vidas Mažukna Autoriaus nuotrauka

Panevėžio krašto tautodailininkų kūryba eksponuojama Aukštaitijos sostinės dailės galerijoje. Neseniai eksponuotoje parodoje pristatyti medžio drožiniai, skulptūros, kalvių ir juvelyrų dirbiniai, keramika, audiniai, mezginiai, pinti, siuvinėti ir kitokie dirbiniai. 449 kūrinius pateikė 202 savamoksliai menininkai iš Anykščių, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio ir Ukmergės. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas Vidas MAŽUKNA mielai papasakojo apie šią parodą.

Nepabūgusi imtis daugiau vyrams tinkančio meno

Bronius VERTELKA

Netoli Merkinės, Pelekiškės kaime, įsikūrusi juodosios keramikos meistrė Teresė Jankauskaitė nuoširdžiai buvo priimta Panevėžyje

Panevėžyje, Sigito Stankūno dailės galerijoje „Menų namai“, meno gerbėjų laukia Teresės Jankauskaitės kūrybos paroda. Iš Žemaitijos kilusi, gyvenusi ir studijavusi Vilniuje, bet Dzūkijoje įsitvirtinusi profesionali dailininkė čia eksponuoja juodosios keramikos dirbinius.

Apžiūrint parodos eksponatus, nenoromis į galvą įkyriai skverbėsi mintis, jog surengti tokią ekspoziciją galėjo tiktai plačių pečių ir tvirtų rankų vyras. Pasirodo, ir tarp moterų menininkių yra pakankamai stiprių asmenybių. Baigusi anuometį Dailės institutą Vilniuje, prieš 32 metus T.Jankauskaitė išvyko į Dzūkiją.

Romanas, įkvepiantis praeities gyvybę…

Rašytojas Edmundas Malūkas (dešinėje) romano „Karalienė Barbora“ pristatymo metu. Kairėje – aktorė Regina Laucytė

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, buvo pristatytas naujas Edmundo Malūko, neseniai atšventusio 60-ąjį savo jubiliejų, romanas „Karalienė Barbora“. Rašytojas, anksčiau perteikęs aitrų kraujo skonį („Kraujo skonis“), skaitytoją vedžiojęs po šiukšlynus („Šiukšlyno žmonės“), atskleidęs juodus mafijos darbelius („Juodieji želmenys“) ir keršto saldumą („Moters kerštas“) bei kita, šįkart skaitytoją nukelia į XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos gyvenimo peripetijas.

Keraminės istorijos

Rūta JONUŠKIENĖ

Keramikė Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė prie savo keramikos darbų

Vilniuje, Žirmūnų gatvėje įsikūrusioje „Dalios“ galerijoje, veikė Nacionalinės premijos laureatės (1998) keramikės Aldonos Jonuškaitės-Šaltenienės retrospektyvinė paroda „Keraminės istorijos“. Dailininkė gimė ir augo Utenoje, o į meno pasaulį ją atvedė visiems uteniškiams gerai žinomas mokytojas Utenos garbės pilietis Vytautas Petronis.

Minės ir ateinančios kartos

Benjaminas ŽULYS

Muziejų pašventino Raudondvario parapijos klebonas Augustinas Paulauskas

Sumanymas brendo seniai

Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Biliūnų kaime, ant stataus Nevėžio upės kranto, jau kuris laikas gyvena darbšti, savo gimtąjį kraštą, jos senovę pamilusi Juozapo ir Vandos Liekių šeima. Tuo būtų ne viskas pasakyta, jei neprimintume apie šeimininko pomėgį rinkti, kaupti ir parodyti žmonėms senąją kažkada Lietuvoje naudotą techniką. Jos žmonėse vis mąžta, nes ūkininkai, miesto žmonės jos tiesiog atsikrato kaip nereikalingu kone metalo laužu arba dar laiko kur nors numestą gale seno tvarto ar kluono, užkištą palėpėje. Kai kas jau puošia kai kurių šalies muziejų ekspozicijas, o kai kas dūlėja, negrįžtamai nyksta. Tad Juozas maždaug prieš penkiolika ar dar daugiau metų sumojo šias senienas rinkti, jas kaupti. Pirmieji jo pagalbininkai buvo ir tebėra žmona Vanda bei sūnūs Arvydas ir Egidijus.

Kraštotyrininkės darbai

Irena Rudzinskienė

Lietuvoje gyvena daug darbščių ir kūrybingų kraštotyrininkų. Vieni renka tautosaką, domisi papročiais ir apeigomis, užrašinėja tarmes, tiria paminklus, kiti kaupia istorinę medžiagą, renka žmonių laiškus, nuotraukas, atsiminimus, dienoraščius. Darbštuoliais galima pavadinti leipalingietį J.Volungevičių, užventiškį V.Rimkų, šilalietę A.Gedvilienę, šakietę N.Manikienę, lazdijietę A.Šukienę, vilkaviškietę G.Karalienę, zarasietę R.Vitaitę. Ilgas ilgas dar sąrašas nusitęstų. Bet, šalia paminėtųjų krašto tyrinėtojų ir aprašytojų, būtina minėti šiaulietę Ireną Rudzinskienę. Tai reto nuoširdumo žmogus, tikra ieškotoja, kruopšti istorijos duomenų fiksuotoja. Mažai tėra sričių, kuriomis ji nesidomėjo. Jai senovė nušvinta pačia ryškiausia skaidruma, o atsiminimų pluoštai, šeimų genealogijos atskleidžia daugybę senosios Lietuvos gyvensenos paveikslų. Jie ilgainiui taps parankine istorikų medžiaga, svarbiu šaltiniu.

Gurbšilio žmonių portretai

Valentinas Juraitis

Vilnius. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Vilniaus fotografijos galerijoje veikė Valentino Juraičio fotografijų paroda „Gurbšilio žmonės“.

Šįmet pusės amžiaus jubiliejų švenčiantį V. Juraitį fotografijos žiūrovai geriausiai pažįsta iš jau žinomų autoriaus ciklų „Magnitkos metalurgai“, „Nykstantis Skarulių kaimas“, „Sąjūdžio kronika“ ir kitų, taip pat kaip aktyvų žurnalistą, leidžiantį specializuotą fotografijos žurnalą „Vyzdys“. Autorių neretai domina bendruomenės, kurios dėl geografinių ar ekonominių aplinkybių gyvena gana uždarą gyvenimą. Matyt, todėl pastaraisiais metais autorius pradėjo gilintis į Gurbšilio kaimo žmonių gyvenseną.

Tikėjimo raiškos paskatos visuomeniniame JAV gyvenime

Mindaugas BUIKA

Susikaupimas maldai, pradedant susitikimą

Nacionaliniai katalikų maldos pusryčiai

Siekiant padrąsinti Jungtinių Valstijų katalikų veikėjus aktyvesnei politinei saviraiškai ir pabrėžti religinių įsitikinimų reikšmę visuomeniniam gyvenimui, šalies sostinėje Vašingtone jau antrą kartą įvyko susitikimas, pavadintas Nacionaliniais katalikų maldos pusryčiais. Į ištaigingo Hiltono viešbučio konferencijų salę susirinkę katalikiškų organizacijų, dvasininkijos, politikos pasaulio, vienuolinių bendruomenių atstovai – iš viso dalyvavo beveik du tūkstančiai asmenų – entuziastingai sutiko pasveikinti atvykusį JAV prezidentą Dž.Bušą.

Liūdna diena Prancūzijai ir Europai

Petras KATINAS

Švenčia ES Konstitucijai nepritarę prancūzai EPA-ELTA nuotrauka

Visas senasis Europos žemynas sulaikęs kvapą laukė, kaip Prancūzijoje pasibaigs istoriniu pavadintas visuotinis referendumas dėl pritarimo Europos Konstitucijai, kurios vienas pagrindinių kūrėjų buvo ankstesnis Prancūzijos prezidentas Žiskaras d’Estenas. Be to, kaip tik Prancūzija buvo didžiausia Europos Sąjungos įkūrimo iniciatorė. Kelis mėnesius prieš referendumą nuolat vyko sociologinės apklausos, kurių rezultatai iki pat paskutinės dienos buvo visai nedžiuginantys.

Avarijos Maskvoje priežastis –
pasenusi įranga

Po sunkios avarijos, dėl kurios nutrūko elektros tiekimas Maskvoje, metro susidarė žmonių spūstis

Per avarijas kelyje ar kitas nelaimes, kurios nutiko Rusijos sostinėje praėjusį trečiadienį dingus elektrai, niekas nenukentėjo, pareiškė Rusijos energetikos kompanijos RAO JES valdybos pirmininkas Anatolijus Čiubaisas. „Ši aplinkybė labai svarbi“, – po susitikimo su premjeru Michailu Fradkovu sakė A.Čiubaisas.

EROZIJA

Petras KATINAS

Triskart didvyris Jauniaus Augustino piešinys

Jau ne tik didžiąją koaliciją nervinantys politologai ir žurnalistai griebiasi už galvų, matydami, kas vyksta Lietuvos valdžios viršūnėse, ypač bet kokią sveiką nuovoką praradusioje Seimo daugumoje, bet ir kairiesiems simpatizavę apžvalgininkai nebesupranta, kas darosi. Pastariesiems, ypač LDDP dabartinių socialdemokratų gerbėjams, jau nekalbant apie negausius ūkio ministro nupirktus apžvalgininkus, ypač nelengva. Paprasčiausiai jie, nors ir labai stengdamiesi, neranda jokių argumentų dabartinės valdančiosios koalicijos veiksmams pateisinti. Tuo labiau kad iš dabartinės Seimo daugumos retas kuris bent jau yra susipažinęs su Lietuvos Konstitucija. Apie jų intelektualinį lygį kartais sunku ir kalbėti. Lietuvos parlamente pasidarė populiaru vieną po kitos kurti vis naujas komisijas. Paskutinioji, paksininkų atstovo A.Matulevičiaus iniciatyva sukurta, tirs vos ne didžiausiu Lietuvos priešu, paslaptingu „Abonentu“ paskelbto sostinės mero A.Zuoko neva pragaištingą ir korupcinę veiklą.