Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kam reikalingas kelias,
jei jis neveda į Šventovę?

Architekto Kęstučio Pempės sukurta viena iš bažnyčios interjero detalių Domeikavos bažnyčioje

Visoje architektūros įvairovėje bažnyčia yra pats kilniausias žmogiškasis statinys. Nes tai yra Dievui skirta šventovė. Versdami vietovių istorijos puslapius rasime metus, kada buvo pradėta statyti viena ar kita bažnyčia, datas, kai jas degino, griovė ir vėl atstatė.

Prieš bažnyčios statymą, kaip ir prieš bet kurio kito nuveikto darbo pradžią, pirmiausia būna mintis, idėja. Dažniausiai ji būna padiktuota to meto, aplinkybių, valstybinio, tautinio ar asmeninio įvykio, o kartais ir paties Dangaus.

Kam to reikia?

Prisimenu, prieškario Lietuvoje žurnale „Jaunoji karta“ skaičiau, rodos, Palemono poemą „Baltas žirgas“. Ten yra tokie žodžiai: „Galingesnis nuolat tyko /Silpną nugalėti/Ir jo laisvei, ir jo laimei/Leteną uždėti“. Kam to galingiesiems reikia? Kodėl taip daro? Matyt, nori, nugalėję silpnesnį, patys jo vietoje įsikurti, pasidaryti dar galingesni. Tokius tikslus turėjo vokiečiai, naikindami prūsus ir kitas lietuvių gentis. Tą patį darė lenkai, rusai, švedai. Jų padaugėjo, lietuvių ir jų žemių sumažėjo. Aš vis atsimenu, kaip 1989 metų vasarą lietuvių grupė vyko į Komiją ieškoti lietuvių tremtinių pėdsakų. Suradome. Mane stebino komių pasakojimas apie save. Anksčiau komiai buvo darbšti, dora tauta. Vyrai – geri kariai, medžiotojai. Šiandien jie degradavę, nykstantys. Daug komių nemoka savo kalbos, praradę savo kultūrą. Daug turėjo įtakos čia apgyvendinti katorgininkai.

Kun. Sauliaus Stirnos pareiškimas laikraščio „XXI amžius“ redakcijai

2005 m. gegužės 10 d. kreipiausi į dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktorių, prašydamas išspausdinti mano straipsnį, kuriuo atšaukiau savo šmeižikiškus pasisakymus apie tuometinio Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriaus kun. Sigito Tamkevičiaus seksualinį priekabiavimą. Dėl man nežinomų priežasčių dienraštis „Lietuvos rytas“ šio straipsnio neišspausdino, todėl su tuo pačiu prašymu pagarbiai kreipiuosi į Jus.

Be tikėjimo neįstengsime džiaugtis laisve

Popiežius Jonas Paulius II paliko mums savo nuorodas, paprastas, bet kupinas išminties, kuriomis mes, krikščionys, turime vadovautis savo gyvenime, kad būtume ramūs, laisvi.