|
Tautos sukilimas ar ekstremistų maištas?
Petras KATINAS
Po kruvino susidorojimo su protesto akcijomis Uzbekistane, Andižano mieste, Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas nepaliauja aiškinti, kad neramumus sukėlė islamiškieji ekstremistai. Buvęs partinis funkcionierius net kelis kartus pacitavo žinomą ir populiarų aktorių Aleksandrą Abdulovą, vaikystę ir jaunystę praleidusį sovietiniame Uzbekistane. Štai ką pasakė A.Abdulovas: Tai, kas vyksta Uzbekistane, yra siaubinga. Esu įsitikinęs, kad postūmis įvykiams kilo ne šalies viduje, o buvo išprovokuotas už jos sienų. Jiems, pasirodo, dar mažai Gruzijos, Moldovos, Kirgizijos! Dabar tą patį nusprendė pakartoti Uzbekistane. Tačiau šis scenarijus čia nepavyks todėl, kad I.Karimovas ir jo valdžia labai stipri. O tai, kas vyksta Ferganos slėnyje, reikia išrauti su šaknimis, o ne diskutuoti! Aš nežinau, kas provokuoja tuos įvykius, tikriausiai ir amerikiečiai. Bet galvoju, kad nei Gruzija, nei Kirgizija jiems nereikalingos. Jiems reikia uždusinti mus (Rusiją P.K.) savo glėbyje. Tuo tarpu I.Karimovas kažkodėl neskelbia, ką galvoja apie Uzbekistano įvykius kitas žmogus, kurio biografija irgi susijusi su Uzbekistanu, Rusijos laikraščio Vremia novostej vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, žinomas publicistas Semionas Novoprudskis. Jis pareiškė: Andižane valdžia ciniškai sušaudė dėl didžiulio skurdo, beviltiškumo ir valdžios tyčiojimosi nebepakeliančią minią. Jėga sunaikinęs visą pasaulietinę opoziciją, I.Karimovas tradiciškai bet kokius savo režimo priešininkus ir netgi neatsargų žodį pasakiusiuosius apšaukia islamo ekstremistais, siekiančiais sunaikinti Uzbekistane neva pasaulietinį režimą ir sukurti islamo valstybę. Visa atsakomybė už Andižano tragediją tenka I.Karimovo valdžiai ir jam asmeniškai, privedusiam uzbekų tautą beveik iki visuotinio neregėto skurdo, kai milijonams uzbekų iškilo fizinio išlikimo grėsmė.
Aišku, su tokia nuomone sutinka dauguma Uzbekijos gyventojų. Prisidengdamas šaliai būtinu stabilumu, I.Karimovas likvidavo ir tas kelias tariamai opozicines partijas, kurios buvo sukurtos jo paties nurodymu demonstruojant demokratiškumą. Beveik visos masinės informacijos priemonės irgi režimo kontroliuojamos. O tie opozicijos veikėjai, galintys sukelti realią grėsmę režimui, atsidūrė už grotų. Vakarų žmogaus teisių gynėjų duomenimis, daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių, apkaltinti priklausymu ekstremistinėms islamistų organizacijoms, ilgiems metams pasodinti į kalėjimus.
Dar sovietiniais metais ypatingas vaidmuo Uzbekijoje teko įvairiems giminių klanams Samarkando-Bucharos, Taškento, Ferganos slėnio ir kitiems. Pats I.Karimovas atėjo į valdžią kaip kompartijos pirmasis sekretorius, vėliau kaip prezidentas, palaikomas Samarkando klano. Tačiau dabar jis stengiasi sujungti tarpusavyje tuos klanus ir nuolat skiria ir keičia ministrus bei kitus aukštus pareigūnus, atstovaujančius įvairiems klanams.
I.Karimovas visą kaltę dėl kruvinų įvykių Andižane verčia islamo organizacijai Chizb ut Tachtir al Islami (Islamiškoji išlaisvinimo partija). Ši partija buvo įkurta dar 1950-aisiais. Jordanijoje ir buvusioje sovietinėje Vidurinėje Azijoje ėmė reikštis 1990 metais. Kai kuriais duomenimis, dabar Uzbekistane joje yra dešimt tūkstančių narių. Islamiškoji išlaisvinimo partija save laiko ne religine, o politine partija, kuri vadovaujasi islamo ideologija. Jos skelbiamas pagrindinis tikslas - sugrąžinti buvusios sovietinės Vidurinės Azijos musulmonams islamišką gyvenimo būdą pagal šariato nustatytas normas.
Uzbekistane Chizb ut Tachtir al Islami ideologas yra islamo teologas, per Andižano įvykius miniai užgrobus kalėjimą išlaisvintas Akramas Juldaševas. Partijos ideologiją ir tikslus jis nubrėžė savo knygoje Kelias į tikrąjį tikėjimą. Joje islamo teologas neslepia, kad jo gyvenimo tikslas sukurti Uzbekistane islamo valstybę. Oficialioji Taškento valdžia skelbia, kad A.Juldaševas gal ir nebūtų pasodintas už grotų tik už savo deklaruojamos islamiškos valstybės įkūrimą. Tačiau I.Karimovui pavaldūs prokurorai ir teisėjai A.Juldaševo knygoje įžiūrėjo paslėptą užuominą, jog, kuriant islamo valstybę ir plečiant musulmonų tikėjimą, galimas ir džihado (šventojo karo) variantas.
Kremlius atvirai palaiko I.Karimovo režimą Uzbekistane. Tą pirmiausia rodo ne tik darbo žmonių laiškai Kremliaus kontroliuojamoje Rusijos žiniasklaidoje, palaikantys kruviną susidorojimą Andižane, bet ir oficialiosios Rusijos valdžios veiksmai. Prieš keletą mėnesių Maskvos, Tiumenės srityse, Baškirijoje, Totorijoje ir Udmurtijoje Rusijos FSB sulaikė partijos Chizb ut Tachtir aktyvistus. Esą šios partijos nariai propaguoja ir vykdo tarptautinį terorizmą. Beje, JAV Valstybės departamento paskelbtame pasaulio teroristinių organizacijų ir grupuočių juodajame sąraše ši partija net neminima.
© 2005 "XXI amžius"
|