| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kauno arkivyskupijoje Jurbarko dekanate Lietuvos jaunimo ateičiai
Skirsnemunė. Gegužės 22 dieną Šv. Jurgio bažnyčios sienos lango nišoje buvo pašventinta lenta ir kryžius kunigui Antanui Petraičiui atminti. Tokios pagarbos, kuri šiandien reiškiama, jis nusipelnė savo švietėjiška ir aukojimo veikla. Šv. Mišias aukojo du kunigai Skirsnemunės klebonas kun. Izidorius Butkus ir salezietis kun. Stanislovas Šileika iš Kauno. Kun. A.Petraitis nuo 1905 metų dirbo JAV, Čikagoje, buvo katalikų Šv. Juozapo parapijos klebonas. Buvo didelis eruditas, astronomijos mokslo entuziastas, laisvalaikiu domėjosi žemės ir dangaus kūnais, buvo įsirengęs observatoriją. Jam dirbant Čikagoje, lietuvių spauda ne kartą rašė, pagerbė jį ne vien kaip kunigą, jo gabumais ne kartą yra pasididžiavusi. 1925 metais kun. A.Petraitis Lietuvoje nupirko Gelgaudų dvarą, tuomet vadinama Zamkum (dabar Vytėnai ). Sugrįžęs į tėvynę rengėsi čia įkurdinti vienuolių saleziečių centrą, kad jie kurtų mokyklas, plėtotų katalikiškąšvietėjišką veiklą, pilies bokšte įrengti observatoriją. Kunigas A. Petraitis Amerikoje nupirko Lietuvai didelį teleskopą, kuris didino 1100 kartų. Tačiau biurokratinė Lietuvos valdžia, kuri per mažai rūpinosi jaunimo švietimu, iš kunigo pareikalavo didelių muito mokesčių už dovaną tėvynei. Tuomet kun. A.Petraitis laivus su observatorijos įranga iš Klaipėdos uosto grąžino atgal į Ameriką. Įrangą pardavė ir pinigus aukojo švietimui, užsienio lietuviškoms mokykloms. Kun. A.Petraitis, dirbdamas Čikagoje, susipažino su kun. J.Bosko gailestinga veikla. Šis šventasis, žinomas visame pasaulyje, įkūrė Saleziečių vienuoliją, kuri globoja ir moko našlaičius ir vargstančių šeimų vaikus. Kun. A.Petraitis, jausdamas širdies sutrikimus, sumanė skubiai perduoti visą turtą vienuoliams saleziečiams, kad jie kurtų mokyklas, šviestų jaunimą, globotų našlaičius. Apie savo sumanymą pranešė Kauno arkivyskupui J. Skvireckui. Gavęs pritarimą ir palaiminimą, pakvietė vienuolius saleziečius ir, visą turtą perduodamas, testamentu įsakmiai nurodė: Minėtas turtas turi būti panaudotas Lietuvos tautos apšvietai ir katalikų tikėjimo stiprinimui bei platinimui per tame dvare įsteigtas mokyklas, be teisės naudoti kitoms reikmėms. Panemunės dvarą ir vietos gyventojus šis taurus tėvynės patriotas išgelbėjo nuo triukšmingų aludžių ar restoranų. Išliko ramus kampelis, kunigų tėvynės mylėtojų nuveikti darbai ir pasiryžimas. Lietuvos okupantai neleido dirbti vienuoliams Vytėnuose, bet, matyt, likimas juos pašaukė ten, kur daugiau yra vargstančių vaikų, tai yra Kaune ir Vilniuje. Dabar buvusiame dvare įsikūrusi Vytėnų pagrindinė mokykla. Klasėse susikaupę pirmąsias raides rašo mažieji, keliui į gyvenimą rengiasi vyresnių klasių mokiniai. Atgaivinta švietėjiška veikla. Vytėnų mokyklos muziejaus kuratorė mokytoja S.Pilipauskienė eksponuojamoje muziejaus medžiagoje, jos išvadose, rašo: Krikščioniška dvasia ugdoma jaunoji karta kitaip galėjo matyti būsimą Vytėnų ateitį bei turėti jai įtakos. Vienuolių skiepyta grožio samprata, bendruomenės telkimas bendriems tikslams - kraštui puoselėti - pagrindinis kun. A.Petraičio sumanymo tikslas. Kun. A.Petraitis gimė 1861 metais Naubariškio kaime, netoli Skirsnemunės. Mirė 1933-iaisiais ir buvo palaidotas Skirsnemunės bažnyčios šventoriuje. Kai įsikūrė saleziečiai, netoli pilies, ant kalnelio, jie pastatė koplytėlę, kurioje perlaidojo savo fundatoriaus palaikus. Karo metu koplytėlė buvo išniekinta. Kun. A.Petraičio palaikai, Jurbarko ir Skirsnemunės bažnyčių kunigų nutarimu, buvo perkelti į Skirsnemunės bažnyčios požemį. Širdingai dėkojame Vilniaus ir Kauno saleziečių bendruomenei, jų vadovams už paramą, jau trečią kartą parėmusius materialiai ir moraliai įamžinant kun. A. Petraičio atminimą. P.Petraitytė-Petraitienė
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |