Pirmasis puslapis
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Prisiminimai lieka su mumis

Prisiminimų popietėje apie Lietuvos golgotą Katalikių moterų draugijos narės prie savo vėliavos su pirmininke M.Krasnickiene (stovi dešinėje), mons. J.Antanavičius (sėdi kairėje) ir buvęs tremtinys A.Šimėnas (sėdi dešinėje)

Neatsitiktinai Katalikių moterų draugija (KMD) birželio 12 dieną surengė prisiminimų popietę apie Lietuvos golgotą. Tokia popietė buvo labai reikalinga, nes tikriausiai ne vienas buvęs politinis kalinys ar tremtinys, partizanas pamąsto, o kas bus po mūsų? Ar neužžels takeliai į Laisvės kovotojų kapus, ar mokės ateinančios kartos vertinti Tėvynės laisvę taip, kaip mes? Negalime leisti, kad taip atsitiktų, todėl ir surengėme Pagyvenusių žmonių šventę, įprasminančią istorinių įvykių svarbą mūsų valstybei ir tautai.

Šventės programos primoje dalyje buvo perskaitytas pranešimas, kurį parengė Žemynos vidurinės mokyklos istorijos vyr. mokytojas Vytautas Matulionis. Pranešimą „Ištremtieji nesugrįžti – sugrįžta“ perskaitė „Žemynos“ vidurinės mokyklos vienuoliktos klasės moksleivė Dovilė Kiubertytė. Daug ištremtųjų sugrįžo, bet daug ir išmirė kalėjimuose ar amžinojo įšalo žemėje, kiti buvo sušaudyti.

Tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Vėliau dalyviams buvo pristatyta tremtinės Dainoros Urbonienės knyga „Sibiras vaiko akimis“. Knyga ne vienam ašarą išspaudė, nes galbūt prisiminė ir savo kančias, atimtus tėvus, vietoj žaislų – malkas, mamos barimą už tai, kad prašai valgyti... Nevalingai kyla mintys apie dabartinį jaunimą, jų šviesią vaikystę, krūvas žaislų, stalą, pilną skanėstų, mylinčius ir mylimus tėvus. Tik ar moka jie visa tai vertinti?

Po šv. Mišių popietė tęsėsi. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys A.Šimėnas priminė 1941 m. birželio 14-ąją, sudrebinusią Lietuvą pirmosiomis tremtimis ir įrašiusią Lietuvos istorijoje pačias skaudžiausias eilutes. Todėl ši data jau 15 metų įvardijama kaip Gedulo ir vilties diena. Mūsų šventę lagerio ir tremties dainomis pagerbė PKTS choras „Likimai“ (vadovai Romualdas ir Giedrė Baltuškos). Labai įdomią tautodailininko Jono Indriūno paveikslų parodą „Tėvynė meno akimis“ pristatė Grasilda Indriūnienė. Tai buvo gražus šventės akcentas.

Pasibaigus šventinei programai, jau sėdėdami už stalo prie puodelio arbatos, dalijomės prisiminimais, klausėmės „Ave vita“ ansamblio koncerto „Avilys“ (vadovė Danguolė Kavaliauskienė). Įdomių prisiminimų apie sovietinės okupacijos metus papasakojo miesto tarybos narys Vladas Kensgaila, monsinjoras Juozapas Antanavičius. Buvusi tremtinė KMD pirmininkė M.Krasnickienė prisiminė, kaip ji kartu su kitais vaikais bėgo į Lietuvą. O Lietuva nebuvo toli, kaip sakė mama, už kalnų. Atrodė, tereikia perkopti kalną, ir būsi Lietuvoje.

Tai buvo puiki popietė – šventė. Kartu ir verkėme, ir juokėmės – juk gyvenimas tęsiasi.

M.GOGELIENĖ,

O.ČERNIAUSKIENĖ,
Katalikių moterų draugijos narės

Panevėžys

© 2005 "XXI amžius"