Atnaujintas 2005 liepos 13 d.
Nr.52
(1353)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Maironio namuose susipažino kaimynai

Visus romantiškai nuteikė
merginų trio „Grazioso“
(iš dešinės): Aušra Liutkutė,
Vilma Rindzevičiūtė
ir Viktorija Zabrodaitė

Rotušės aikštės kaimynų
susitikime kalba arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius

Nuostabi idėja – į senuosius Maironio namus sukviesti Rotušės aikštėje gyvenančiuosius ir besidarbuojančiuosius – kilo muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei. O kaimynų, pasirodo, esama išties nemažai – į Maironio Didžiąją svetainę vos tilpo, mat susirinko per pusšimtį. Tiesa, atvyko ne visi kviestieji. Galbūt kai kurie pasibrangino, o galbūt laiko pristigo…

Nemažas būrelis svečiavosi iš Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento, Kauno savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro, taip pat iš Gyvenimo ir tikėjimo instituto, „Muziejaus“ vaistinėlės, „Meno mūzos“ parduotuvės, Senojo pašto, Jėzuitų gimnazijos. Apsilankė ir kolegos iš Sporto, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos bei Ryšių istorijos muziejų. Į kvietimą atsiliepė ir LKM Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio, UAB „Švara“ darbuotojai. Renginys sudomino ir žiniasklaidą – svečiavosi „Kauno dienos“, televizijos „5 kanalas“, Lietuvos televizijos ir radijo žurnalistai bei operatoriai. Garbiausias svečias – arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Susirinko svečių ir iš aplinkinių gatvelių – Regina Navickienė, viešbučio savininkė, ilgametė muziejaus sodelio puoselėtoja Danutė Bencevičiūtė, kurios dėka Maironio sodelyje dabar auga visi jo eilėse apdainuoti augalai, taip pat Rotušės aikštėje esančių pastatų, tarp jų ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus, architektė Liuda Perevičienė.

Pasak A.Ruseckaitės, paskutiniąją birželio dieną susirinkome ne posėdžiauti, kažką spręsti ir nutarti, o paprasčiausiai – susipažinti, kad kiekvieną rytą, eidami senąja Rotuše, vieni kitus pažintume, pasilabintume. Juk dažnai prisireikia kaimynų pagalbos: tai laiškui išsiųsti, tai kažkam galvą suskaudo ar kas sumanė aukso žiedus sumainyti…

Vieni kitų nepažįstantys svečiai popietės pradžioje nedrąsiai dairėsi po muziejaus sodelį, Maironio kambarius ir būrėsi Didžiojoje svetainėje. Susirinkusiuosius romantiškai nuteikė merginų trio „Grazioso“, – Aušra Liutkutė, Viktorija Zabrodaitė ir Vilma Rindzevičiūtė, – atlikęs prancūziškų kūrinių, ir aktoriaus Petro Venslovo skaitomos Maironio eilės. Vėliau dabartinė namų šeimininkė A.Ruseckaitė pristatė popietėje dalyvaujančius muziejaus darbuotojus ir pakvietė prisistatyti svečius. Arkiv. S.Tamkevičius pasidžiaugė puikia idėja ir prisiminė, kuomet svečiavosi Maironio namuose prieš daugelį metų. Tuomet jį sužavėjęs „Žalgirio mūšio“ paveikslas. Pasirodo, arkivyskupas netgi čia kadaise vedė rekolekcijas.

Pasibaigus poezijos ir muzikos valandėlei, susipažinusius svečius direktorė pakvietė ekskursijai po Maironio namus, o panorėjusiuosius skyriaus vedėja Regina Mažukėlienė vedė į namo rūsyje kadaise buvusį kalėjimą. Tik šiukštu direktorė prigrasino, kad nė vienas namolio neišeitų neparagavęs tradicinio krupniko, kuriuo savo svečius anuomet vaišindavęs ir pats poetas, o jo receptą težinojusi tik poeto sesuo Marcelė.

Dar ilgai šurmuliavo kaimynai muziejaus sodelyje, kuriame laukė vaišėmis nukrautas stalas. Beje, kaimynai irgi atėjo ne tuščiomis: Farmacijos muziejaus direktorius specialiai sveikatai po sunkios darbo dienos pataisyti ir „Trejų devynerių“ žolelių užpiltinės atsinešė, burnoje tirpo vaistininkių braškių tortas, akį traukė Danutės Benevičiūtės sumuštiniai, kūrybingai padaryti iš sodelyje augančių augalų. Svečius linksmino klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus muzika.

Muziejaus direktorė kaimynams pasiūlė šią tradiciją tęsti ir kitąmet rinktis kituose Rotušės aikštėje esančiuose namuose, o nuovargiui apėmus jėgas atgauti, įkvėpimo pasisemti žydinčiame ir paukščių kleketavimo kupiname sodelyje, po Maironio sodintais ąžuolais…

Niekas neskubėjo namo. Juk šiais skubos ir susvetimėjimo laikais taip gera pabendrauti, pabūti drauge, pasidalyti savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Ir kur čia toli nubėgsi – pas artimiausią kaimyną. Džiaugėmės atradę vieni kitus, galbūt seniai žinomus, bet lig šiolei dar nepažintus.

Laima POLAČENKIENĖ

Kaunas

Zenono BALTRUŠIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija