Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Didžiojo aštuoneto lyderiai sukrėsti

Didžiosios Britanijos laikraščiai mirga pranešimais apie sprogimus Londone EPA-ELTA nuotrauka

Praėjusį ketvirtadienį Škotijoje vykstant Didžiojo aštuoneto G-8 lyderių susitikimui, Londono centre nuaidėjo keletas sprogimų. Per juos žuvo mažiausiai 50 žmonių, per 700 sužeista. Po šių sprogimų, Londono gatvės buvo beveik paralyžiuotos, o skubiai susirinkę Didžiosios Britanijos vyriausybės nariai svarstė susidariusią padėtį. Tuoj po šių sprogimų iki šiol nežinoma garsiosios teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ atšaka prisiėmė atsakomybę už sprogimus. Pačiame Londone veikia 60 islamistinių grupuočių, turinčių dvylika laikraščių ir žurnalų. Tačiau daugelis ekspertų darė ir tokią prielaidą, kad sprogimus galėjo organizuoti vadinamieji antiglobalistai ir įvairaus plauko anarchistai bei ultrakairieji, protestavę prieš G-8 susitikimą.

Liuksemburgas gelbėja ES Konstituciją

Petras KATINAS

Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeras

Nepaisant referendumų dėl ES Konstitucijos pralaimėjimo Prancūzijoje ir Nyderlanduose, Liuksemburgo vyriausybė nusprendė vis tiek tuo klausimu surengti referendumą. Ir neatidėti vėlesniam laikui ar „užšaldyti“, kaip tai padarė kai kurios ES valstybės. Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeras, vienas aktyviausių ES Konstitucijos priėmimo šalininkų, buvo pareiškęs, kad jo vyriausybė atsistatydins, jeigu šalies gyventojai liepos 10-osios referendume nepritars ES Konstitucijai. Daugelis politikos specialistų prieš referendumą Liuksemburge jau iš anksto paskelbė nuosprendį, kurį galima suformuluoti taip: jeigu liuksemburgiečiai nepritars ES Konstitucijai, tai ją bus galima paskelbti ne tiktai mirusia, bet ir palaidota.

Moterys, pralenkusios vyrus

Kondoliza Rais

Naujoji JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais prieš savo pirmąjį valstybinį vizitą po Europos sostines kreipėsi į Europos lyderius, ragindama juos „nepamiršti, kad ji yra ne tik JAV valstybės sekretorė, bet ir moteris“. Kreipimąsi ji padarė po to, kai keli dideli Europos laikraščiai paskelbė seriją gana nepalankių ir netgi įžeidžiančių straipsnių apie ją.

Pavyzdžiui, Vokietijos laikraščiai ją pavadino „kokete“. Reikia pasakyti, kad pirmasis K.Rais vizitas į Europą gerokai pagerino gana prastokus Europos ir JAV santykius. Pavyzdžiui, Paryžiaus muzikos mokyklos studentams ji pažadėjo, kad kitą kartą atvykusi į Paryžių ji paskambins fortepijonu jos mėgstamiausius čekų kompozitoriaus Antonino Dvoržako kūrinius. Tai susilaukė labai teigiamų Paryžiaus spaudos vertinimų. Beje, meilę muzikai ji parodė dar būdama trejų metų. Ir jos vardą motina parinko nuo itališko muzikinio termino „Con dolcezza“. Tai raginimas atlikėjui skambinti „su meile ir švelnumu“.

Kurkime gerų širdžių bendruomenę

Renginio dalyvius ir svečius sveikina Prisikėlimo parapijos klebonas kun. Vytautas Grigaravičius

Geri kaimyniški santykiai, kuriuos su giliu atsidūsėjimu dar mena iš kaimo kilusios mūsų močiutės, tampa vis aktualesni ir reikalingesni prieštaravimų draskomoje šiandieninėje visuomenėje. Kaimynas susitinka su kaimynu, drauge aptaria, kaip tvarkys aplinką, pasidalija savo bėdomis ir rūpesčiais ir taip padeda sau ir kitiems išspręsti socialines problemas, kasdienos prasme sukurti gražesnį gyvenimą. Tik ar susitinka šiandien kaimynai? Ar bent jau pasisveikina susitikę?

Maironio namuose susipažino kaimynai

Rotušės aikštės kaimynų susitikime kalba arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Nuostabi idėja – į senuosius Maironio namus sukviesti Rotušės aikštėje gyvenančiuosius ir besidarbuojančiuosius – kilo muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei. O kaimynų, pasirodo, esama išties nemažai – į Maironio Didžiąją svetainę vos tilpo, mat susirinko per pusšimtį. Tiesa, atvyko ne visi kviestieji. Galbūt kai kurie pasibrangino, o galbūt laiko pristigo…

Eugenijaus Ignatavičiaus obelis Rotušės aikštėje

Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

Birželio pradžios pavakarys pakvietė susitikti su „Obelimi Katedros aikštėje“. Taip pavadinta naujoji Eugenijaus Ignatavičiaus knyga, išleista šiais, rašytojo jubiliejaus, metais „Vagos“ leidykloje.

Prozininkas, dramaturgas, kalinys, aktorius – tai šio žmogaus gyvenimas…

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, pristatydama naująjį novelių rinkinį, pabrėžė, kad knygoje sudėti kūriniai, kuriuose labai skirtingi dalykai – nuo pokario temų iki Petro Užvenčio klajonių po Ameriką. Knyga baigiama jautriu atsisveikinimu su artimu žmogumi. O visas E.Ignatavičius – nuo kūrėjo iki aktyvaus piliečio – atsiskleidė kalbėdamas apie tai, kas rūpi kiekvienam mūsų.

Turime naują žodyną

Jonas Kazimieras Burdulis

„Lietuvių kalbos žodyno“ rengėjai po pristatymo Vyriausybės posėdyje

Birželio 22 dieną Lietuvių kalbos institute buvo šventė – Lietuvos visuomenei ir Vyriausybei pristatytas naujas Lietuvių kalbos žodynas. Tai dar 1940 metais pradėto leisti žinomo 20-ies tomų leidinio elektroninis variantas, įdėtas internete (www.lkz.lt).

Naujasis žodynas nėra tiksli „knyginio“ varianto kopija – ištaisyta daugybės rašybos ir kirčiavimo netikslumų bei nepriimtinų lietuvių kalbai sovietinės praeities ideologinių reliktų (pavyzdžiui, Dievo vardas jame rašomas didžiąja raide, atsisakyta sovietinės ideologijos terminų). Be to, tarmių ir senųjų raštų žodžiai bei jų formos pataisyti pagal naujausius kalbotyros tyrimų rezultatus.

Kūryba turi būti nuoširdi

Bronius VERTELKA

Poetė Alma Karosaitė ir dainininkas Sigitas Stankūnas

Dailės galerija „Menų namai“ Panevėžyje pakvietė į vakarą – susitikimą su žinomais meno pasaulio žmonėmis – dainininku Sigitu Stankūnu ir poete Alma Karosaite. Kartu įvyko palangiškės Romos Tumosaitės darbų sakraline tema pristatymas. Kūrinių autorė parodos atidaryme nedalyvavo.

Prabilo daugiau nei dešimtmetį tylėjusi

Skambutis iš Panevėžio A.Karosaitę gerokai nustebino, kartu ir nepaprastai nudžiugino. Kvietimą atvykti į Panevėžį ir ten paskaityti savo kūrybos poetė priėmė nuoširdžiai. Tai buvo kaip ir vilnietės talento pripažinimas. Apie 1992 metus A.Karosaitė visas savo knygas sukrovė į maišus ir nunešė juos pas patikimą, pakankamai aukštas pareigas turėjusią kariškę. Daugiau šios moters buto slenksčio poetė nėra peržengusi. Pragyvenimui ji užsidirbo dėstydama muitinės departamento mokymo centre. Retai į rankas paimdavo rašiklį. Jeigų ką nors per tą laiką kūrė, tai tik savo malonumui. Tai buvo žinomos poetės protestas valdžiai, kuri menininkų visiškai nebevertino.

„Sidabro namai“ –

laike ir erdvėje suskambusi dviejų sielų kūrybos giesmė

Rūta JONUŠKIENĖ

Po spektaklio „Sidabro namai“ premjeros A.Jasūdžio teatro artistai padėjo gėlių ant Karolinos Praniauskaitės kapo Utenos senosiose kapinėse. Iš kairės – Karolinos motina (Zita Mackevičienė), Antanas Baranauskas (kun. Saulius Keras), Karolina Praniauskaitė (Sandra Karužytė), Otonas Praniauskas (kun. Andrius Šukys).

Gegužės pabaigoje Utenos dailės mokyklos galerijoje gausiai susirinkę uteniškiai ir miesto svečiai tapo naujo kultūros reiškinio Utenoje liudytojais. Utenos A.Jasūdžio klojimo teatras, vadovaujamas režisierės Nidos Treinytės, pakvietė į vieno veiksmo biografinį vaidinimą „Sidabro namai“, pastatytą pagal Utenos garbės piliečio, nusipelniusio mokytojo, garsaus literato Rapolo Šaltenio biografinę apybraižą „Mūsų Baranauskas“. Teatro premjera skirta poetei, pirmai žinomai lietuvių literatūroje moteriai Karolinai Praniauskaitei (1828-1859) ir jos literatūrinei draugystei su lietuvių literatūros klasiku Antanu Baranausku atminti.

Kaukšėjo akmenkalių plaktukai

Iš kairės: skulptoriai Alfridas Pajuodis, Tautvilas Povilionis, Dmitrijus Volkovas, Vytautas Tallat- Kelpša (sėdi) ir jo sūnus Sigitas

Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, ištuštėjus klasėms ir kabinetams, Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos kiemo tylą drumstė kaukšintys plaktukai. Čia buvo apsistoję tarptautinio akmens skulptūrų simpoziumo dalyviai. Tris savaites jie dirbo įtemptai. Simpoziumo uždarymas įvyko liepos 5-ąją.

Pasigalynėti su akmeniu panūdo profesionalūs menininkai: Dmitrijus Volkovas iš Daugpilio (Latvija), kaunietis Tautvilas Povilionis, panevėžiečiai Alfridas Pajuodis,Vytautas Tallat-Kelpša ir jo sūnus Sigitas. Kiekvienas jų pasiryžo iškalti po vieną skulptūrą. Visos jos turėtų stovėti miesto Senvagėje.

„Ir kolei širdys plaks mūs gyvos…“ Maironis

Arkikatedros Bazilikos mišrus choras „Cantate“ dainomis ir giesmėmis skaidrino renginį

Maironio sodelyje kartu su paukščių giesmėmis suskamba Maironio „Kur bėga Šešupė“… Prasideda tradicinis vakaras, skirtas kunigo, poeto Jono Mačiulio-Maironio mirties 73-iosioms, Maironio lietuvių literatūros muziejaus įkūrimo 69-osioms bei kunigo, poeto Ričardo Mikutavičiaus mirties 7-osioms metinėms paminėti.

Spektaklyje atgijo egzodo pedagogikos dramatiški puslapiai

Edvardas ŠIUGŽDA

Vestuvių scenos akimirka

Rampos šviesą pirmą kartą išvydo režisieriaus dr.Egidijaus Mažinto pastatyta kompozitoriaus Miko Petrausko psichologinė-socialinė operetė „Consilium Facultatis“ (lot. „Gydytojų pasitarimas“), kurio įspūdingose masinėse-mitologinėse vaidilučių procesijose, Birutės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vestuvių, okupacijos metais vykusių trėmimų ir deportacijų, Šiaurės Amerikos lietuvių konservatorijos scenose vaidino ypač gausus pulkas artistų, Vilniaus pedagoginio universiteto, Socialinės komunikacijos instituto, Vilniaus kolegijos studentų, dėstytojų, moksleivių, neįgalių žmonių grupės.

Kas išgelbės Malaišių sodžių?

Vytautas BAGDONAS

Malaišių senbuvė Liuda Budreikaitė

Malaišių kaimas, esantis pačiame Anykščių rajono ir Svėdasų seniūnijos pakraštyje, – vienas seniausių mūsų šalyje. Rudenį sukaks 750 metų, kai Malaišių vardas buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Praeitis garsi, dabartis liūdna

Kalbininko prof. Kazimiero Būgos „Rinktinių raštų“ III tome (Vilnius, 1961) pateikiama daug dokumentų lotynų kalba iš vokiečių išleisto veikalo „Livonisches Urkunden Buch“ („Livonijos aktų knyga“). Viename iš 1255 metų dokumentų, bylojančių apie kunigaikščio Mindaugo Kalavijuočių ordinui dovanotas žemes, minimas ir kaimas Maleysine. Lotyniškus pavadinimus „Malesine“, „Malaisen“, „Maleysen“ galima užtikti ir 1257, 1398, 1392 metų dokumentuose.

Pagarba pedagogams

Utenos pagrindinėje mokykloje susitikimai su buvusiais pedagogais tapo prasminga tradicija

Utenos pagrindinės mokyklos pedagogų kolektyvas puoselėja gražią tradiciją pagerbti žmonės, dirbusius šioje mokykloje ir išėjusius į užtarnautą poilsį. Šiemet jau šeštus metus iš eilės buvusiems pedagogams bei kitiems mokyklos darbuotojams surengta susitikimo popietė, kurioje skambėjo muzika ir dainos, buvo pasakojama apie mokyklos aktualijas ir dalijamasi prisiminimais.

Į savo ateities kūrimą turi
įsitraukti visa Lietuva

Minint prelato Mykolo Krupavičiaus
gimimo 120-ąsias metines

Prof. Ona VOVERIENĖ

Kalvarijos klebonas – kun. Mykolas Krupavičius 1935 metais

Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau.
Artimą – kaip pats save.
Tėvynę – už save labiau.
         Prel. M.Krupavičiaus
                   gyvenimo credo

Juo ir prasideda knyga „Prelatas Mykolas Krupavičius“, parengta Ados Urbonaitės, OSF, kuri buvo išleista 1985 metais pogrindžio sąlygomis vos keliasdešimties egzempliorių tiražu. Ji buvo skirta prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo 100-osioms metinėms.

Šios knygos reikšmė Lietuvos istorijai ir prelato M.Krupavičiaus atminimui išsaugoti buvo neįkainojama: šimtas metų – tai ta riba, kurią peržengęs mirtingas žmogus tampa nemirtingu, amžinai išliksiančiu tautos atmintyje.

Sukilimo žygdarbis neblėsta

Iš kairės: Sukilėlių sąjungos valdybos narė Lina Dydienė, Sąjungos pirmininkas Alfonsas Žaldokas, jo pavaduotojas Jonas Algirdas Antanaitis ir kiti

Šiemet sukanka 64 metai, kai lietuvių tauta stojo į kovą su sovietiniu okupantu siekdama atkurti nepriklausomybę kaip svarbiausią tautos egzistavimo sąlygą. Kai 1941m. birželio 14 d. bolševikai pradėjo pirmąjį masinį lietuvių trėmimą į Sibirą, žmonės, apimti siaubo, laukė karo kaip vienintelio išsigelbėjimo nuo teroro ir tautos genocido. Vos prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, tauta žaibiškai susivienijo svarbiausiam tikslui – išvyti iš savo žemės pavergėjus. Buvo staigiai užimti strateginiai objektai – ryšių centrai, radijo stotis, elektrinės, vandentiekis, milicijos būstinės ir kt. Kaunas išlaisvintas pusantros paros iki vokiečių kariuomenės atėjimo. Sudaryta Laikinoji Vyriausybė, kuri paskelbė Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo deklaraciją (kurios, deja, po šešiasdešimt metų Seimas nedrįso pripažinti valstybės teisės aktu). Birželio sukilimas – vienas gražiausių Lietuvos istorijos puslapių, sugrąžinusių tautai pasitikėjimą ir teikęs jėgų vėlesnėse pogrindžio kovose.

Vasaros karščių išdaigos

Petras KATINAS

Kaip žinoma, dabar aukščiausioje Rusijos valdžioje, stambiausiose valstybės kontroliuojamose naftos ir dujų kompanijose, prezidentu tapus kadriniam KGB karininkui V.Putinui, ėmė vadovauti ir jo kolegos iš čekistinių struktūrų. Apie tai puikiausiai žino ir V.Putino bičiuliai Europoje, bet, atrodo, jiems nė motais, kad šie KGB ir GRU specialistai, ilgus dešimtmečius griovę demokratines valstybes, vogę jų valstybines paslaptis, dabar vadovauja savo revanšistinių imperinių tikslų neslepiančiai didžiulei valstybei. Bet blogiausia, jog rusų šnipais ir agentais perpildytos Lietuvos vadovai stengiasi nepastebėti to pavojaus. Jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos televizijoje (LRT) pasirodo vienas kitas siužetas apie Rusijos šnipus ir agentus, bemat LRT pradeda pulti pirmiausia ta pati „leidinių grupė“, įtraukdama į tą puolimą netgi buvusį LRT vadovą Vaidotą Žuką.

Pergalės ir praradimai

Įsibėgėjant vasarai, prasidėjo įvairios „karštos“ konferencijos, studijų savaitės, ypač tos, kurios susijusios su mūsų išeivija, nes tada vienas kitas jų atstovas, sulinkęs nuo ligų ir senatvės, gali aplankyti savo kraštą (jaunieji jau pamiršę tėvų gimtinę ir tik formaliai dar vadinasi lietuviais). Štai Šiauliuose ir Anykščiuose jau įvyko „liberalios“ krypties „Santaros-Šviesos“ konferencija, kuri pritraukė daugokai svečių ir ja susidomėjusiųjų, o Kaune bei Kulautuvoje įvyko vadinamųjų frontininkų (atstovaujančių katalikiškai srovei) „Į laisvę“ fondo studijų savaitė. Reikia tiesiai pasakyti, kad pasaulėžiūros srityje liberalioji srovė Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Prasidėjusi dar pokarinėje Vokietijoje tarp lietuvių pabėgėlių ir sustiprėjusi Amerikoje, gynusi dažnai susitaikėlišką požiūrį į „tarybinę Lietuvą“, nepriklausomoje Lietuvoje liberalioji srovė stipriai perima iniciatyvą visose srityse.