Atnaujintas 2005 liepos 13 d.
Nr.52
(1353)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Sidabro namai“ –

laike ir erdvėje suskambusi dviejų sielų kūrybos giesmė

Rūta JONUŠKIENĖ

Po spektaklio „Sidabro namai“
premjeros A.Jasūdžio teatro
artistai padėjo gėlių ant Karolinos
Praniauskaitės kapo Utenos
senosiose kapinėse. Iš kairės –
Karolinos motina (Zita Mackevičienė),
Antanas Baranauskas
(kun. Saulius Keras), Karolina
Praniauskaitė (Sandra Karužytė),
Otonas Praniauskas
(kun. Andrius Šukys).

Gegužės pabaigoje Utenos dailės mokyklos galerijoje gausiai susirinkę uteniškiai ir miesto svečiai tapo naujo kultūros reiškinio Utenoje liudytojais. Utenos A.Jasūdžio klojimo teatras, vadovaujamas režisierės Nidos Treinytės, pakvietė į vieno veiksmo biografinį vaidinimą „Sidabro namai“, pastatytą pagal Utenos garbės piliečio, nusipelniusio mokytojo, garsaus literato Rapolo Šaltenio biografinę apybraižą „Mūsų Baranauskas“. Teatro premjera skirta poetei, pirmai žinomai lietuvių literatūroje moteriai Karolinai Praniauskaitei (1828-1859) ir jos literatūrinei draugystei su lietuvių literatūros klasiku Antanu Baranausku atminti.


Kūryba turi būti nuoširdi

Bronius VERTELKA

Poetė Alma Karosaitė
ir dainininkas Sigitas Stankūnas

Dailės galerija „Menų namai“ Panevėžyje pakvietė į vakarą – susitikimą su žinomais meno pasaulio žmonėmis – dainininku Sigitu Stankūnu ir poete Alma Karosaite. Kartu įvyko palangiškės Romos Tumosaitės darbų sakraline tema pristatymas. Kūrinių autorė parodos atidaryme nedalyvavo.

Prabilo daugiau nei dešimtmetį tylėjusi

Skambutis iš Panevėžio A.Karosaitę gerokai nustebino, kartu ir nepaprastai nudžiugino. Kvietimą atvykti į Panevėžį ir ten paskaityti savo kūrybos poetė priėmė nuoširdžiai. Tai buvo kaip ir vilnietės talento pripažinimas. Apie 1992 metus A.Karosaitė visas savo knygas sukrovė į maišus ir nunešė juos pas patikimą, pakankamai aukštas pareigas turėjusią kariškę. Daugiau šios moters buto slenksčio poetė nėra peržengusi. Pragyvenimui ji užsidirbo dėstydama muitinės departamento mokymo centre. Retai į rankas paimdavo rašiklį. Jeigų ką nors per tą laiką kūrė, tai tik savo malonumui. Tai buvo žinomos poetės protestas valdžiai, kuri menininkų visiškai nebevertino.


Kaukšėjo akmenkalių plaktukai

Iš kairės: skulptoriai Alfridas
Pajuodis, Tautvilas Povilionis,
Dmitrijus Volkovas, Vytautas
Tallat- Kelpša (sėdi)
ir jo sūnus Sigitas

Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, ištuštėjus klasėms ir kabinetams, Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos kiemo tylą drumstė kaukšintys plaktukai. Čia buvo apsistoję tarptautinio akmens skulptūrų simpoziumo dalyviai. Tris savaites jie dirbo įtemptai. Simpoziumo uždarymas įvyko liepos 5-ąją.

Pasigalynėti su akmeniu panūdo profesionalūs menininkai: Dmitrijus Volkovas iš Daugpilio (Latvija), kaunietis Tautvilas Povilionis, panevėžiečiai Alfridas Pajuodis,Vytautas Tallat-Kelpša ir jo sūnus Sigitas. Kiekvienas jų pasiryžo iškalti po vieną skulptūrą. Visos jos turėtų stovėti miesto Senvagėje.


Moksleivių dainų šventė truko tris dienas

Šokių šventė Kalnų parke

Įspūdingu trylikos tūkstančių choristų pasirodymu Vilniaus Vingio parke baigėsi šeštoji moksleivių dainų šventė „Mes – laisvės vaikai“, kurioje dalyvavo per 21 tūkstantis jaunųjų dainininkų, šokėjų, muzikantų, artistų ir dailininkų.

Dainų šventė įsimins ne tik mažiausiems jos dalyviams, bet ir 25 chorų vadovams. Po pirmojo kūrinio, kurį dirigavo vienas iš Dainų švenčių patriarchų maestro Antanas Jozėnas, prie dirigento pulto stojo moksleivių chorams vadovaujantys muzikai iš Pakruojo, Ukmergės, Rūdiškių, kitų Lietuvos miestų ir miestelių.


„Ir kolei širdys plaks mūs gyvos…“ Maironis

Arkikatedros Bazilikos mišrus
choras „Cantate“ dainomis
ir giesmėmis skaidrino renginį

Maironio sodelyje kartu su paukščių giesmėmis suskamba Maironio „Kur bėga Šešupė“… Prasideda tradicinis vakaras, skirtas kunigo, poeto Jono Mačiulio-Maironio mirties 73-iosioms, Maironio lietuvių literatūros muziejaus įkūrimo 69-osioms bei kunigo, poeto Ričardo Mikutavičiaus mirties 7-osioms metinėms paminėti.


Laisvės vaikai –
be tautinių šokių

Liepos 5 dieną Vilniaus Kalnų parke tūkstančiai mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių pasirodė šokių šventėje „Mes – laisvės vaikai“. Džiaugsmas užliejo širdį matant tiek jaunų augančios kartos jaunuolių.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija