Atnaujintas 2005 liepos 22 d.
Nr.55
(1356)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Švėkšna – senas ir garsus Žemaitijos miestelis

Stasys GENTVILAS,

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys

Dabartinis Švėkšnos klebonas
kan. Petras Stukas

Prelatas Julius Maciejauskas
1928 metais

1960-1973 metais Švėkšnos
klebonu buvęs kan. Kazimieras
Gaščiūnas

Gotikinė Švėkšnos Šv.Jokūbo
bažnyčia. Kęstučio Vanago
(ELTA) nuotrauka

Šv.Jokūbo bažnyčios vidus
Kęstučio Vanago (ELTA)
nuotrauka

Liepos 23-24 dienomis Švėkšnoje (Šilutės r.) švenčiamas dabartinės Šv.Jokūbo bažnyčios šimtmečio jubiliejus. Švenčių metu vyks Telšių vyskupijos Eucharistinis kongresas. Tai bus neeilinis įvykis Žemaitijoje.

Švėkšniškiai ir ilgametis miestelio klebonas kanauninkas Petras Stukas intensyviai rengiasi didžiajai, įspūdingai ir neabejotinai įsimintinai Švėkšnoje vyksiančiai šventei.

Ta proga pravartu plačiau susipažinti su Švėkšnos miestelio istorine praeitimi ir šiandiena.

Iš Švėkšnos praeities istorijos

Švėkšna – senas ir garsus Žemaitijos miestelis. Garsus puikia neogotikinio stiliaus bažnyčia, dvaro rūmais, parkais, gimnazijos pastatu. Nepriklausomybės metais miestelyje veikė pradinė mokykla, „Saulės“ gimnazija, ligoninė, evangelikų bažnyčia, žydų sinagoga, kooperatyvas, keliolika parduotuvių, pieninė, elektros jėgainė, trys malūnai ir kt.

Pirmas istorinis dokumentas apie Švėkšnos praeitį yra 1509 m. gegužės 21 d. donacijos aktas 1507 metais pastatytai Šv.Jokūbo bažnyčiai Švėkšnos parapijoje, kurią čia įsteigė vyskupas Martynas III. Tą aktą pasirašė Mikalojus Jonavičius Kęsgaila, Žemaitijos markizas, Pašakarnių dvare prie Raseinių.

1732 metais Švėkšną nusiaubė didelis gaisras. Visiškai sudegė ir pirmoji medinė bažnyčia. Klebonas Antanas Vaina su užsidegimu ėmėsi statyti naują bažnyčią. 1742-aisiais bažnyčia buvo pastatyta.

1774 metais į Švėkšną atvykęs klebonauti kanauninkas Nikodemas Kauneckis, matydamas, kad bažnyčia pastatyta be mūrinių pamatų, jau apipuvusi, nutarė ją nugriauti ir pastatyti naują. Jo įpėdinis kunigas Hurčinas ėmėsi naujos bažnyčios statybos. Nauja, taip pat medinė buvo statoma senosios vietoje. Baigta statyti 1804 metais. 1810 m. birželio 1 d. ją konsekravo Žemaičių vyskupas Juozapas Giedraitis. Toje bažnyčioje Švėkšnos tikintieji meldėsi beveik šimtą metų, kol buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.

1841 metais vizituodamas Švėkšną, garsus rašytojas ir blaivybės skelbėjas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius rašė, kad tuo metu klebono pareigas ėjo kunigas Stanislovas Bumša, o parapijoje dirbo penki kunigai.

Šv. Jokūbo bažnyčios statyba

Per penkiasdešimt metų Švėkšnos gyventojų žymiai padaugėjo, tad senoji bažnyčia pasidarė per maža: žmonės, pamaldų metu nebetilpdami bažnyčioje, turėdavo melstis šventoriuje. 1898 metais vyskupas M.Paliulionis klebonu į Švėkšną paskyrė jauną energingą kunigą Julių Maciejauską, kuris atvykęs visų pirma pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. Švėkšnos gyventojai gausiai aukojo tam reikalui ir nuoširdžiai padėjo statyti. Grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai bažnyčios statybai paaukojo apie 50000 rublių ir davė visą statybinę miško medžiagą.

Šventovės statyba truko penkerius metus. Bažnyčios projekto autorius - švedų architektas Straudmanas. Didžiojo altoriaus centre įkomponuota skulptūrinė grupė, vaizduojanti Švč. Trejybę. Vargonai pargabenti iš Karaliaučiaus. Bažnyčios bokšte – keturi laikrodžiai. Tai grafo Jurgio Pliaterio dovana, nupirkta Šveicarijoje.

1905 m. liepos 24 d. Žemaičių vyskupas K.Cirtautas naują bažnyčią iškilmingai pašventino.

Lietuviška kultūrinė parapijos veikla

Atgavus spaudos laisvę, klebonas prel. J.Maciejauskas Švėkšnoje įsteigia pirmą lietuvišką parapinę mokyklą. Be mokytojų, pedagoginiam darbui buvo pakviestos ir vienuolės kotrynietės.

1910 metais prel. J.Maciejausko pastangomis buvo pastatyta didelė klebonija.

1916-aisiais Švėkšnoje buvo įsteigta ir antroji pradinė mokykla, o po trejų metų įsikūrė progimnazija.

1925 m. gegužės 25 d. kilo didelis gaisras, sunaikinęs beveik visą miestelį, o ypač jo centrą. Sudegė apie 300 namų. Žuvo du žmonės. Per keletą metų miestelis atsistatė.

Gaisro metu progimnazija sudegė, todėl buvo pradėta naujų rūmų statyba. Grafas J.Pliateris statybai paaukojo dvaro parko dalį. Prel. J.Maciejauskas du kartus vyko į JAV rinkti statybai aukų. 1928 metais gimnazijos rūmai buvo baigti statyti. Tų metų liepos 25 dieną, dalyvaujant prezidentui A.Smetonai ir švietimo ministrui K.Šakeniui, švietimo įstaiga buvo iškilmingai atidaryta ir pašventinta. Ji buvo pavadinta „Saulės“ gimnazija.

Po 38-erių kūrybinės veiklos metų prelatas tarsi tapo Švėkšnos pažangos simboliu. Tačiau Dievo apvaizda prelatui turėjo naują misiją – jis tapo lietuviškuoju Serra, ir Amerikos vakaruose įkūrė lietuvišką misiją, kuri vėliau tapo viena gražiausių lietuviškų oazių išeivijoje.

Prelatas J.Maciejauskas mirė 1947 m. kovo 2 d. Los Andžele, JAV. 1993-iaisiais, po 46-erių metų, prelato palaikai perlaidoti Švėkšnos bažnyčios kriptoje.

Tolesnė bažnyčios veikla

1938 metais Švėkšnos klebonu tapo kun. Juozapas Tautkus, kuris pertvarkė klebonijos vidų. 1944 metais jis išvyko į JAV, ten ir mirė.

1944-1946 metais Švėkšnos parapijos tikintiesiems vadovavo kun. Henrikas Cirtautas. Prisistatydamas parapijai naujasis klebonas pareiškė, kad stengsis eiti prelato J.Maciejausko pėdomis. Iš tiesų tai buvo veiklus, uolus, iškalbingas dvasininkas.

1946-1951 metais Švėkšnos klebonu buvo žmonių mylimas muzikas kun. Tadas Budraitis, 1951-1960 metais klebonavo ir dekanu buvo kun. Stanislovas Mažeika.

1960-1973 metais Švėkšnos dvasiniam tikinčiųjų auklėjimui vadovavo jaunas, energingas Telšių vyskupijos kapitulos kanauninkas Kazimieras Gaščiūnas. Jo rūpesčiu buvo atlikti dideli bažnyčios išorės remonto darbai. Be to, jis dirbo turiningą pastoracinį darbą.

Vėliau kan. K.Gaščiūnas buvo Telšių kunigų seminarijos rektoriumi, profesoriumi ir skaitė paskaitas būsimiesiems kunigams.

1973-1976 metais Švėkšnos parapijos klebonu dirbo kunigas Bronislovas Brazdžius.

1976-aisiais į Švėkšną atvyko klebonauti kun. Petras Stukas. Jo pastoracijos metais Švėkšnos bažnyčioje atlikti dideli remonto darbai, sutvarkytas šventorius, išbetonuoti takai. Buvo atnaujinti ir bažnyčios bokštai. Pirmiausia buvo pakeisti kryžiai: įtvirtinti nauji, lengvesni ir grakštesni. Kryžių autorius – Juozas Toliušis.

Šv.Jokūbo koplyčioje įdėtas vitražas, menantis Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų. Be to, šiame vitraže pavaizduotas Lietuvos globėjas šv.Kazimieras ir Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

Prasidėjus Atgimimui, Švč. Mergelės Marijos koplyčioje taip pat įrengti vitražai, kuriuose Žemaičių Kalvarijos ir Šiluvos Dievo Motinos Marijos paveikslai, taip pat Apreiškimas Marijai, Kristaus gimimas, Marijos vainikavimas danguje, – tai kunigo Petro Jaso dovana Švėkšnos bažnyčiai Marijos metų proga.

1990–aisiais buvo atnaujintas didysis bažnyčios altorius. Šalia jo esantys langai pakeisti vitražais, kuriuose pavaizduotas Kristus ir Marija su kūdikėliu.

Jau šį dešimtmetį suremontuota Inkaklių kaimo koplyčia Švč. Mergelės Marijos grote – Lurde.

1990 metais prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos rūmų atstatytas Laisvės paminklas, kuris buvo nugriautas 1968 metais (pirmą kartą pastatytas 1928 m.). Į paminklo atstatymo darbus noriai rinkosi daugelis švėkšniškių. Darbams vadovavo meistras Alfonsas Andrijauskas. Daug paramos suteikė seniūnas Alfonsas Šeputis.

1990 m. liepos 29 d., per Šv.Jokūbo atlaidus, paminklas buvo pašventintas. Iškilmėse dalyvavo Telšių vyskupas Antanas Vaičius, buvęs Švėkšnos klebonas Telšių kunigų seminarijos rektorius kan. K.Gaščiūnas, kiti aukšto rango dvasininkai ir kunigai. Į iškilmes atvyko Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti svečiai.

Praėjusiais metais bažnyčios sienos buvo impregnuotos. Dar kartą paauksuotas bažnyčios didysis altorius. Pastaruoju metu restauruojamos Kryžiaus kelių stotys, šv.Jono apaštalo, Marijos Magdalenos bei apaštalo Jokūbo statulos.

Kad sumaniai, kokybiškai ir laiku būtų atlikti prieš tai paminėti darbai, reikėjo ne tik didelių lėšų, kurias suteikė parapijos žmonės ir tikintieji, bet ir parapijos klebono kan. P.Stuko didelių pastangų, pasiaukojimo bei išminties. Švėkšniškiai patenkinti, kad jų miestelio šventovei jau beveik tris dešimtmečius sėkmingai vadovauja visų mėgstamas ir gerbiamas kunigas. Parapijos ir bažnyčios gerovei klebonas, švėkšniškių padedamas, su dideliu pasiaukojimu atliko daugybę įvairių darbų. Norima, kad kuo šventiškiau ir įsimintiniau būtų paminėtas didingas Švėkšnos Šv.Jokūbo bažnyčios veiklos šimtmečio jubiliejus.

Švėkšna šiandien

Švėkšna ir šiandien yra išskirtinė vieta ne tik todėl, kad ji apsupta turtingos ir įdomios praeities. Ji mus žavi ir nuostabia gamta, ir architektūriniais paminklais bei iš čia kilusiais garsiais žmonėmis. Su Švėkšna, kaip jau minėta, susijęs ir grafų Pliaterių vardas. Jų palikuonys iš karto pritapo prie nepriklausomos Lietuvos gyvenimo.

Iš Švėkšnos bene daugiausia yra kilusių kunigų. Vienas jų - prelatas Kazimieras Šaulys – Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas, vyskupijos kancleris, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos- filologijos fakulteto docentas, Vasario 16–osios Akto signataras. Kitas jų – kan. Stanislovas Budvytis, Mažeikių bažnyčios statytojas, Sibiro kalinys ir kankinys. Taip pat kunigas jubiliatas kanauninkas Jonas Beinorius, Telšių Katedros kapitulos kanauninkas, Telšių vyskupijos kurijos kancleris ir Telšių vyskupijos bei Klaipėdos prelatūros liturginės meno ir muzikos komisijos pirmininkas.

Kita asmenybė, kilusi iš Švėkšnos parapijos, – tai kunigas jubiliatas prelatas Jonas Kučinskas-Kučingis, baigęs Telšių kunigų seminariją. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vakarus. Prelato J.Maciejausko prašymu buvo iškviestas į JAV, kur dirbo Los Andželo šv.Kazimiero parapijos klebonu.

Iš šio krašto yra kilę daug šviesuolių. Tai dr. J.Šaulys, dr. K.Oželis, inž. J.Stanišauskas, prof. J.Rauktys, muzikas, vargonų virtuozas J.Žukas, pedagogė A.Rugytė, mokytojas istorikas P.Sūdžius, dr. K.Alminauskis, J.Rupšys, J.Bartkus, dr. A.Plateris, J.Račkauskas ir daugybė kitų, garsinusių savo gimtinės vardą.

Nors klebonas kan. P. Stukas jau solidaus amžiaus, tačiau tarsi nejausdamas laiko tėkmės ir kunigystės metų naštos yra pakankamai žvalus ir energingas, kupinas svajų, naujų užmojų ir kūrybinės išminties. Ne veltui už aktyvų klebono dalyvavimą bažnyčios ir parapijos veikloje, už nuoširdų bendravimą su parapijiečiais jam suteiktas Telšių vyskupijos kapitulos garbės kanauninko titulas.

Šilutės rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija