Atnaujintas 2005 rugpjūčio 5 d.
Nr.58
(1359)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Atidengta sieninė tapyba Vilniaus basųjų karmeličių vienuolyno koplyčioje

Vilniaus basųjų karmeličių vienuolyno koplyčioje Aušros Vartų gatvėje atidengta sieninė skliautų tapyba, sutvarkytos išdaužų ir aptrupėjimų vietos, sutvirtinta tapyba.

2003 metais basųjų karmeličių vienuolyno salėje, buvusioje koplyčioje, polichrominių paieškų metu nustatyta, kad buvo du pagrindiniai skliautų tapybos etapai. Visas cilindrinio su lunetėmis skliauto plotas ištapytas ornamentine-dekoratyvine tapyba ir šventųjų paveikslais. Skliaute rasta apie dvidešimt dažų ir podažių sluoksnių.

Kultūros paveldo departamentas Vilniaus basųjų karmeličių vienuolyno koplyčios skliautų tapybai konservuoti ir restauruot šiemet skyrė 60 tūkstančių litų. Kitąmet vienuolyne bus tęsiami retušavimo ir restauravimo darbai.

Karmelitų ordino pavadinimas kilęs nuo Karmelio kalno Palestinoje, kur 1155 metais įsteigta pirmoji ordino bendruomenė. Basieji karmelitai į Vilnių atvyko 1624 metais iš Krokuvos ir Liublino. Vienas pirmųjų vienuolyno fundatorių ir steigėjų buvo Vilniaus magistrato narys Ignotas Dubovičius. Basųjų karmelitų konventus rėmė Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, vyskupas Eustachijus Valavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris ir vyriausiasis iždininkas Steponas Pacas.

Vienuolynas ir pirmoji nedidelė medinė Šv. Teresės bažnytėlė Vilniuje pradėjo veikti 1627 metais. Vėliau S.Pacas su savo žmona Ona Marcybele fundavo vienuolynui naują – mūrinę bažnyčią, kuri 1633-1654 metais buvo pastatyta senosios vietoje. Vienuolyno pastatai išsidėstė prie miesto gynybinės sienos. Architektūros ansamblis yra netaisyklingos, pritaikytos prie gynybinės sienos konfigūracijos, su vienu uždaru kiemu ir nuo vienuolyno bei bažnyčios iki miesto sienos plytinčiu sodu-daržu. Mūrytas iš plytų, trijų aukštų su rūsiais vienuolynas ant fundacinių ir įsigytų mūrinių bei medinių namų formavosi keliais etapais. Vidinis pastatų suplanavimas buvo keistas po 1844 metų carinei valdžiai uždarius vienuolyną.

Vėlyvojo renesanso stiliaus vienuolyno pastatai ne kartą nukentėjo nuo karų, buvo ne kartą perstatyti, remontuoti ir rekonstruoti.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija