Atnaujintas 2005 rugpjūčio 17 d.
Nr.60
(1361)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vadžgirio žmonių likimai

Ketvirtojo Lietuvos prezidento – J. Žemaičio-Vytauto lemtis per Vadžgirio vidurinės mokyklos mokytoją ir bolševikinio genocido pasekmes šioj mokykloj

Petras GIRDZIJAUSKAS

VADŽGIRYS – miestelis (bažnytkaimis) Jurbarko rajone į pietvakarius nuo Raseinių. Progimnazija – nuo 1944 metų, vidurinė – nuo 1953 metų, XIII amžiuje minima Vadžgirio pilis (kiti šaltiniai – Bebirvaitės pilis), 1491 m. – Vadžgirio žemė, XVII a. pradžioje – dvaras ir kaimas. 1891 m. buvo 327 gyventojai, 1923 m. – 697. Vadžgiryje parapijinė lietuviška mokykla prie bažnyčios pradėjo veikti XIX a. viduryje. Ar ji išliko po 1864 metų gubernatoriaus M.Muravjovo įsakymo uždaryti visas parapijines mokyklas, žinių neturime. Neturime žinių, kada buvo įsteigta rusiška mokykla, nes vadžgiriškiai į rusiškas mokyklas vengė leisti savo vaikus, nors jos ir buvo įkurtos. Žinoma, kad rusiška mokykla Vadžgiryje jau veikė XIX a. pabaigoje.


Laisvės kovos – tautos stiprybė ir garbė

Prof. Ona VOVERIENĖ

Tokia mintis eina per visą prof. Juozo Vytauto Uzdilos knygą „Sunkūs ir viltingi metai“ (V., 2003), išleistą knygų cikle „Lietuvių tauta“.

Tai Šeštokų krašto istorija, apimanti šio krašto tragiškiausią, sudėtingiausią ir prieštaringiausią laikotarpį – 1940-1952 metus.


Prie Virintos nustojo plakusios širdys

Doc. dr. Alfonsas PILKA

Virinta – tai iš bendravardžio Virintos ežero savo gyvastį semiantis kairysis Šventosios intakas.

Buvo ankstyvas 1945 m. birželio 27-osios rytas. Išvakarėse rūke paskendęs Trakinių miškas ir kaimas, ties Virinta alksniai ir juodalksniai į vandenį palinkę, per naktį beveik negęstanti vasarvidžio žara jokių nelaimių nežadėjo. Tačiau vos prašvitus pasigirdo kulkosvaidžių kalenimas ir automatų salvės.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija