Atnaujintas 2005 rugpjūčio 24 d.
Nr.62
(1363)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mokslininko gimtinėje

Vytautas BAGDONAS

Doc. dr. Feliksas Staniulis
Svėdasų kapinėse 2000-ųjų
vasarą lankė artimųjų kapus.
Ir jis pats čia atgulė amžinajam
poilsiui

Genovaitė ir Vladas Džiugeliai
ne tik rūpestingai savo ūkyje
darbuojasi, gražiai tvarko
sodybą, bet ir saugo
F.Staniulio atminimą
Autoriaus nuotraukos

Ilgametis Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) docentas, chemijos mokslų daktaras Feliksas Staniulis savo gyvenimo kelyje paliko ryškius pėdsakus. Jis rašė spaudoje mokslinius straipsnius, yra išleidęs keletą mokslinių knygų. Domėjosi kraštotyra, rinko medžiagą apie žymius svėdasiškius ir daug vertingų nuotraukų, pasakojimų, knygų dovanojo Svėdasų krašto muziejui. Doc. dr. F.Staniulis buvo Katalikų mokslo akademijos narys, bendradarbiavo „XXI amžiuje“…

Mokslininkas visuomet su didžiausia pagarba atsiliepdavo apie gimtąjį Svėdasų kraštą, čia nuolat atvažiuodavo, dalyvaudavo kraštiečių sambūriuose. Ir amžinajam poilsiui šių metų vasario mėnesį atgulė Svėdasų kapinėse, prie Alaušo ežero.

Vieną rudens dieną, vėjui plėšiant nuo medžių paskutiniuosius lapus, atvykau į Degsnių kaimą, Svėdasų pakraštyje. Netrukus užsukau į jaukią ir gražią Vlado ir Genovaitės Džiugelių sodybą. Jau iš tolo nuo kelio matėsi gražus medinis kryžius, kurį Džiugelių prašymu išskobė nagingas meistras iš Pauriškių Antanas Baliūnas.

Pasak V.Džiugelio, Staniulių sodyba anksčiau stovėjusi kiek tolėliau, paskui jie pasistatė trobesius šioje vietoje. F.Staniulis jaunystėje dar padėjo namus statyti, įrengti. Vėliau, kai jau gyveno Kaune, vis gimtinėje apsilankydavo, mėgo bendrauti su savo artimaisiais, kitais degsniškiais, niekuomet gimtinės ir savo namų nepamiršdavo.

Staniulių šeima (Felikso seneliai), kaip ir kiti Degsnių žmonės, žemės turėjo nedaug, sunkiai vertėsi, tad sūnūs sodžiuje neliko. Vienas išvažiavo į Ameriką, kitas atsidūrė Maskvoje. Felikso tėvas Mykolas pramoko mūrininko amato ir užsidirbdavo duoną mūrydamas pastatus Svėdasuose bei kitur. Jis susipažino su Jadvyga Ordyte iš Kamajų parapijos Geisčių kaimo, jaunuoliai vienas kitą pamilo.

Po kurio laiko Mykolo žmona ir atitekėjo į Degsnius. Neilgai trukus jų trobelėje sukrykštė ir vaikų balsai – pasaulin atėjo sūnus Feliksas, dukra Janina (dabar jau abiejų nėra gyvų).

Šeimyninė laimė truko neilgai. Mykolas buvo pašauktas į caro kariuomenę ir turėjo dalyvauti Pirmajame pasauliniame kare. Daug Mykolo bendražygių pateko vokiečiams į nelaisvę, o jis pats mirė apsinuodijęs dujomis. Tai buvo 1917-1918 metais. Viena vargo, augino vaikus našle likusi J.Staniulienė, kol atsirado geras žmogus Jonas Džiugelis iš Kamajų, už kurio ji ir ištekėjo.

Ir šio žmogaus gyvenimo kelias nebuvo rožėmis klotas.

Karo metais jis dirbo Daugpilyje prie geležinkelio, bet pirmoji mobilizacija geležinkelietį aplenkė. Tačiau per antrąją mobilizaciją teko eiti į karą. Sugrįžo gimtinėn jis tik 1922-aisiais, o po kurio laiko sukūrė šeimą su našle Staniuliene. Taip šalia jau šiek tiek paaugusių buvusios Staniulienės vaikų atsirado ir naujagimis Vladas Džiugelis.

V.Džiugelis pasakojo, kad Feliksas buvo labai gabus, nuoširdus, geras vaikas. Nors daug vargo patyrė, bet atkakliai siekė mokslo. Baigė pradžios mokyklą Kunigiškiuose – tą pačią, kur mokėsi ir Tumų Juozukas – būsimasis rašytojas, dvasininkas, visuomenės veikėjas. Vėliau Feliksas mokėsi kalvio amato, kalviavo, po kariuomenės vėl dirbo kalviu. Dirbdamas mokėsi eksternu ir sėkmingai buvo keliamas iš klasės į klasę. Kaune mokėsi Mokytojų seminarijoje, paskui įstojo į Politechnikos institutą. Dieną mokėsi pats, o vakarais dirbo mokytoju ir taip užsidirbdavo pragyvenimui. Institutą baigė sėkmingai, tad ten ir buvo paliktas dirbti asistentu, vėliau tapo docentu, apgynė ir chemijos mokslų daktaro disertaciją.

Daug nuoširdžių žodžių išsakę apie F.Staniulį, Genovaitė ir Vladas Džiugeliai teigė, kad daug prakaito Feliksas išliejo statydamas namą, sodindamas sodą, gražindamas sodybą. F.Staniulio gimtasis kaimas Degsniai stovi prie gero kelio, tad didelio vargo nuvažiuoti į Svėdasus bažnyčion ar pas daktarus nėra. Prieškariu Degsnių kaimas buvo didelis – 22 sodybose gyveno per šimtą žmonių. Dabar telikusios tik penkios sodybos, gyvena sodiečiai keturiose, viena troba stovi tuščia. Gyventojų čia tiek, kad nereikia jiems suskaičiuoti ir abiejų rankos pirštų. Kaime pastatyti trys kryžiai, iš jų vienas labai senas, ornamentuotas… Tokia tad mokslininko F.Staniulio gimtinė.

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija