Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Menininkų pagarba M.K.Čiurlioniui

Jūratė Baltramiejūnaitė,

VKMF lektorė, kompozitorė

Nepaprastai išgražėjęs mūsų mylimas senasis Druskininkų kurortas jau trečius metus sutinka M.K.Čiurlionio 130 metų jubiliejui skirtą tarptautinį menų festivalį „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“. Apie tris mėnesius (nuo birželio 5 d. iki rugsėjo 22 d.) vykstantį menų ir muzikos festivalį, organizuojamą Muzikų rėmimo fondo (vad. Liucija Stulgienė), sieja muzika ir dailė, literatūra ir teatras, menotyra ir etnografija, jungia meilė menui, muzikai, istorijai ir kultūrai. Viena svarbiausių šio festivalio idėjų, kaip vaizdžiai teigė studijų savaitės atidarymo metu Druskininkų vicemerė K.Miškinienė, yra ta, kad „kurorte žmogus kuo dažniau prisiliestų prie muzikos, kuri skamba visur: terasose, skveruose, kiemeliuose, muziejuose, sanatorijose, salėse, mokyklose, – tai patiria čia atvykęs intelektualus poilsiautojas“.

Bene labiausiai klausytojų lankomi ir mėgstami koncertai išsiskyrė atlikėjų profesionalumu, patrauklia, drauge sudėtinga ir įvairia programa. Dalis jų gražiai įsipynė ir papildė M.K.Čiurlioniui skirtą studijų savaitę, kurios pagrindą sudarė tarptautinė mokslinė konferencija „Čiurlionis ir pasaulis“ (vad. LMTA doc. Rimantas Astrauskas).

Rugpiūčio 1 dieną Studijų savaitės atidarymo šventė prasidėjo dailės parodomis – Druskininkų M.K.Čiurlionio muzikos mokykloje buvo surengta Vilniaus miesto vaikų piešinių paroda „Fantazijos ir simbolių pasaulyje“, o sanatorijoje „Lietuva“ – menininko Gintaro Jaronio fotografijos ir kompiuterinės grafikos darbų ekspozicijos „Nuo peizažo iki abstrakcijos“ bei „Variacijos Dzūkijos gamtos tema“.

Rugpjūčio 1 dieną įvyko Dalios Kuznecovaitės (smuikas) ir Leonido Dorfmano (fortepijonas) rečitalis. Šių jaunų muzikų programą sudarė sudėtingi ir įvairūs klasicizmo bei romantizmo klasikų kūriniai. Susikaupęs ir filosofiškai giliai L.Dorfmanas paskambino K.M.Čiurlionio „Tris preliudus“ – f-moll (VL 197), es-moll (VL 199) ir h-moll (VL 182). L.Dorfmanas yra baigęs M.K.Čiurlionio menų mokyklą, vėliau studijavęs fortepijono specialybę Lietuvos muzikos akademijoje (prof. M.Azizbekovos kl.), stažavęsis Maskvoje (prof. M.Voskresenskio kl.), dabar gyvena ir dirba Vokietijoje, Frankfurte prie Maino, studijuoja dirigavimo meną. Pasirinkęs vienus iš įdomiausių preliudų, L.Dorfmanas puikiai jaučia M.K.Čiurlionio muzikos originalumą, filosofiją ir mistiką, beje, kaip ir panteistiškąjį B. Kutavičiaus („Trys metamorfozės“) modernizmą. Techniškai laisvai, virtuoziškai ir santūriai pianistas paskambino Bramso „Intermezzo“ ir „Capricio“, op. 116.

Jauna (šešiolikmetė) smuikininkė Dalia Kuznecovaitė jau yra stebinusi Lietuvos klausytojus ne vienu surengtu koncertu, rečitaliu, festivalio ir konkurso laimėjimu. Smuiko specialybės mokėsi mokytojos B. Vasiliauskaitės-Šmidtienės, nuo 2004 metų – prof. J.Urbos klasėje ir skyrus M. Rostropovičiaus stipendiją, jai suteikta galimybė šiuo metu studijuoti Kelne pas prof. Z.Broną (Vokietija). D. Kuznecovaitė drauge su L. Dorfmanu emocionaliai atliko vieną iš puikiausių L. van Bethoveno opusų „Pavasario“ sonatos Nr.5 smuikui ir fortepijonui I dalį (Allegro), taip pat J. Bramso „Susimąstymą“ ir „Scherzo“. Duetas, nedažnai susitinkantis, tačiau sudarantis puikiai derantį ansamblį, koncerto pabaigai pasirinko spalvingas F.Kreislerio pjeses „Rečitatyvą“, „Scherzo“, „Meilės kančias“ ir „Čigonė“, kurias atliko stilingai ir nuotaikingai.

Maloniai nuteikė mokymo centre „Dainava“ rugpjūčio 2 dieną įvykęs netradicinis koncertas – audiovizualinių kino ir muzikos darbų vakaras M.K.Čiurlionio tema „Visa yra kosmosas“. Tai intriguojančios muzikos ir vaizdo kompozicijos, kurių programą sudarė Čiurlionio paveikslų vizijos, muzikinės impresijos, improvizacijos ir simfoniniai fragmentai, inspiruoti gamtos, kosmoso paveikslų filmuotų kadrų bei nuotraukų fragmentų. Muzika tarytum audė garsines asociacijas, reikšmingas ir amžinas filosofines idėjas. Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekano prof. G. Kuprevičiaus ir to paties universiteto Muzikos technologijos specialybės studentų D.Gnedino, L.Svirsko, A.Stasiulevičiaus (dar moksleivio), taip pat M.Krukausko darbai stebino muzikos, kino, kompiuterinės technikos ir Čiurlionio paveikslų vizijų junginiu. Intriguojantys pavadinimai dar labiau aitrino klausytojo mintį. Vakarą pagyvino ir praturtino Lietuvos žiūrovui nežinomų švedų menininko Vikingo Egglingo, dar 1925 metais plėtojusio kinematografe muzikos idėjas, bei amerikiečių moderniojo kino kūrėjo Stano Brakhage‘o begarsių kino filmų retrospektyva, kurią parengė dr. Darius Kučinskas.

Daugiašališkumu ir dramatizmu išsiskyrė G. Kuprevičiaus ir P. Sluškonio videofonija „Kai Marsas pabučiavo Žemę“. G.Kuprevičiui daug metų artima ši kompozicinė sritis.

Mantauto Krukausko (LMTA kompozicijos ir fortepijono specialybių magistranto, įvairių tarptautinių kursų, vasaros muzikos akademijų dalyvio ir laureato) audiovizualinė impresija pagal M.K.Čiurlionio „Žvaigždžių sonatą“ ir teleskopo nuotraukas iš kosmoso – reikšmingas jaunojo kompozitoriaus darbas, kurio dramatizmą grindė spalvinga kompiuterinė vaizdų struktūra ir simfoninio (diplominio) kūrinio fragmento sintezė.

M.K.Čiurlionio kūrybos pagrindas – fortepijoninė muzika, ypač gerbiama mūsų atlikėjų, imponuojanti ir užsienio pianistams. Konferencijos „Čiurlionis ir pasaulis“ atidarymo proga rugpiūčio 2 dieną M.K.Čiurlionio namelyje koncertavo M.K.Čiurlionio konkurso (bei kelių kitų tarptautinių) laureatė Sonata Alšauskaitė, kuri atliko Čiurlionio preliudus ir paskutinį kompozitoriaus kūrinį – Fugą b-moll. Pianistę, M.K.Čiurlionio menų mokyklos absolventę (fortepijono specialybės mokėsi L.Jakniūnienės ir A.Jurgelionio kl.), dabar LMTA prof. R.Geniušo fortepijono I kurso magistrantę, filosofiškai interpretuojančią M.K.Čiurlionio polifoninius opusus šiame ir kituose koncertuose, maloniai papildė talentingi mažieji smuikininkai: Rolanda Ginkutė, Ieva Laučkaitė, Ieva Sruogytė, Augustė Emilija Janonytė (akomp. G. Adomavičiūtė), Algirdas Galdikas, Aistė Birvydaitė (akomp. R.Stadalnykaitė) ir kiti Smuiko šventės ir dešimt smuikininkų meistriškumo kursų (vad. Bernadeta Markevičienė) dalyvių iš Alytaus, Druskinininkų, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės muzikos mokyklų bei konservatorijų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Rugpiūčio 4-9 dienomis Druskininkų muzikos mokykloje talentingi jaunieji smuikininkai ir jų pedagogai koncertavo ir studijavo, vadovaujami prof. P.Munteanu, grojimo smuiku meistriškumą.

Nostalgija ir istorija dvelkiančio namelio kieme skambėjo dar vienas puikus pasaulinės šlovės pianisto Alexander Panizza‘os koncertas, įvykęs rugpjūčio 3 dieną. Senasis fortepijonas suskambo egzotiškais Argentinos ritmais, ekspresyvia melodika, emocionalia dinamika. Kelių tarptautinių konkursų laureatas argentinietis pianistas A.Panizza, atvykęs drauge su žmona Cintia Cristia ir sūneliu, atlikimo meistriškumu papuošė festivalį „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“. A. Panizza mokėsi fortepijono Buenos Airėse pas R.Cammanjo, A. Antognazzi, Londone tobulinosi pas I.Zaritskają.

Susidomėjęs M.K.Čiurlionio muzika, pianistas nepaprastai meniškai, kiek neįprastai skambino Čiurlionio kūrinius. „Jūrą“ ir „Druskininkų preliudus“ A.Panizza atliko susikaupęs, atsakingai traktuodamas kiekvieną motyvą. Klausytojai išgirdo pas mus rečiau atliekamo įžymaus argentiniečių kompozitoriaus A. Ginastera’os kūrinius „Senojo piemens šokis“ (Dance of the Old Cow-herd) ir „Rondo vaikų liaudies melodijų temomis“ (Rondeau on Children Folktunes). Šio kūrinio žaisminga vaikiška tema, išaugusi į virtuozinį oktavų akordais ir pasažais grindžiamą koncertinį kūrinį, žavėjo temperamentinga ritmika ir spalvomis. Mums jau pažįstamo ir mėgstamo A.Piazzolla‘os „Tango rapsodija“ atskleidė artistinę A. Panizza asmenybę.

Kiek kitaip M.K.Čiurlionio kūrinius interpretavo pianistė iš tolimosios Japonijos Tomona Mijazaki, rugpjūčio 4 dieną koncertavusi M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Jos programą sudarė „Trys pjesės“. Išryškinusi lyrinę Čiurlionio kompozicijų sferą, pianistė paskambino ir rytietiško, nostalgiško kolorito japonų kompozitoriaus Guinga Kobajaši kūrinius: „Japonų metų laikai, Vasara: Variations sur Bon-Odori“, „Ruduo: Variations sur La Lune a un Chateau desole“.

Anksčiau pateikęs monumentalų M.K.Čiurlionio kūrybos leidinį „Kūriniai fortepijonui. Visuma“ (2004), Studijų savaitę apibendrino prof. V.Landsbergis gilia ir objektyvia M.K.Čiurlionio kūrybos apžvalga (rugpiūčio 5 d.). Įžvelgęs naujų faktų kompozitoriaus kūrinių formoje ir stiliuje, V.Landsbergis puikiai analizavo ir įvairiai interpretavo dešimtis M.K.Čiurlionio preliudų.

Visuomet malonu pasidžiaugti nauju M.K.Čiurlionio kūrybos įprasminimu – nauju lietuvių klasiko kūrybos įrašu ar leidiniu, kurių ne vienas šiame festivalyje buvo pristatomas.

Studijų savaitės svečiams ir dalyviams buvo įteiktas prieš kelias dienas išspausdintas almanachas „M.K.Čiurlionis ir pasaulis“, kurį parengė muzikologas Rimantas Astrauskas, o išleisti padėjo Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas.

Leidinyje spausdinama keturiolika mokslinių straipsnių, kurių autoriai – žymūs Lietuvos ir užsienio šalių muzikologai, dailėtyrininkai ir literatūrologai – E.Tarasti, G.Kennaway, R.Okulicz-Kozaryn, K.R.Kašponis, R.Janeliauskas, D.Kučinskas, R.Aleknaitė-Bieliauskienė, J. Bruveris, R. Andriušytė-Žukienė, L. Melnikas, I.Jasinskaitė-Jankauskienė, S.Barkauskas, R. Astrauskas, V.Juodpusis – įvairiais aspektais gvildena M.K.Čiurlionio, jo amžininkų sąsajas ir kūrybos esmę.

Prasmingai ir aktualiai į koncertų programą įsipynė vargonininkės Jūratės Landsbergytės (Lietuvos muzikos akademijoje studijavo vargonus prof. L.Digrio klasėje ir muzikos istoriją prof. J.Čiurlionytės klasėje), koncertavusios įvairiose šalyse, įrašiusios ne vieną kompaktinę plokštelę, naujos kompaktinės plokštelės „M.K.Čiurlionio kūriniai vargonams“ pristatymas, kurį išsamiai komentavo muzikologė Rūta Skudienė. Dalis šios plokštelės rečiau atliekamų polifoninių ir fortepijoninių, aranžuotų vargonams, Čiurlionio kompozicijų prasmingai ir jautriai skambėjo vargonuojant J.Landsbergytei rugpjūčio 5 dieną senojoje Liškiavos bažnyčioje.

Kasmet M.K.Čiurlionio garbei koncertuoja ir Druskininkiečių laukiami bei mylimi iškilieji Lietuvos dainininkai. Rugpjūčio 3 dieną sanatorijos „Lietuva“ salėje koncertavo plačiai žinomas, dainavęs įvairiose pasaulio šalyse, sukūręs per 40 operų ir operečių vaidmenų prof. Eduardas Kaniava (baritonas), Vida Taurinskaitė (sopranas), Barbora Abromavičiūtė-Kaniavienė (aktorė, koncerto vedėja), V.Taurinskaitė (sopranas). Dainininkams subtiliai ir profesionaliai talkino pianistė, pelniusi ne vieną tarptautinį diplomą, Audronė Juozauskaitė (fortepijonas). Dainininkai, atlikę populiarios klasikos, lietuvių ir užsienio autorių kūrinių, žavėjo klausytojus skambiais balsais ir artistiškumu.

Druskininkų melomanai laukė ir įžymiojo boso prof. Vladimiro Prudnikovo (sukūrusio per 30 vaidmenų teatre) ir jo klasės studentų Ievos Prudnikovaitės, Jurgos Adamonytės, Kosto Smorygino, Nijolės Ralytės (fortepijonas) koncerto. Mecosopranų duetas pasižymėjo puikiu vokalu, muzikalumu atliekant B.Dvariono dainą „Oi užkilokit vartelius“ ir A. Budriūno harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Tykiai tykiai“. K.Smoryginas (bosas baritonas, 2004 metais pelnęs II vietą J.Vytolio vardo tarptautiname konkurse Rygoje) profesionaliai valdomu vokalu atliko rečiau skambančius kūrinius. Pabaigą vainikavo visų solistų kvarteto atliekama harmonizuota lietuvių liaudies daina „Saulutė nusileido“.

Du įsimintinus muzikos vakarus rugpjūčio 5 dieną surengė M.K.Čiurlionio kvartetas. „Lietuvos“ sanatorijos salėje jis koncertavo drauge su pianisčių G.Gabnytės ir B.Bizevičiūtės duetu, o romantiškoje Druskininkų muziejaus terasoje gausiai susirinkusiems klausytojams surengė klasikinės muzikos koncertą.

Svečiai įvertino Dzūkijos krašto liaudies dainininkų, muzikantų susibūrimą koncertą, pasidžiaugė apsilankę Marcinkonyse rugpjūčio 6 dieną vykusioje Bitinininkų šventėje.

M.K.Čiurlionio studijų savaitę papuošė dvi ryškios kūrinių, įkvėptų M.K.Čiurlionio vizijų ir darbų, pasaulinės premjeros – Čiurlionio kvartetas drauge su pianistėmis, LMTA absolventėmis G.Gabnyte ir B.Bizevičiūte atliko Nacionalinės premijos laureato Jurgio Juozapaičio kompoziciją „Pavasario varpai“, o choras „Vilnius“, B.Vasiliauskas (vargonai), N.Katilienė (sopranas), D.Kuznecovaitė (smuikas), LMTA studentai ir absolventai J.Gudonytė (altas), V.Zabrodaitė (fleita), M.Deksnys (klarnetas) ir aktorius R.Vaitkevičius atliko Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Vytauto Barkausko misteriją „Vasara, Druskininkai, 2005“. Kūrinių premjeros ir jų autoriai bei atlikėjai buvo šiltai sutikti gausiai susirinkusių klausytojų.

Vienais reikšmingiausių koncertų, įvykusių rugpjūčio 8-9 dienomis Druskininkų muzikos mokykloje, – Jaunųjų smuikininkų meistriškumo kursų orkestro koncertai. Baigiamajame koncerte kolektyvas, vadovaujamas dirigento ir kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo, atliko Lietuvos ir užsienio autorių kūrinius. Pabaigos vakare dalyvavo ir pedagogai prof. P.Muntianu, mokytoja G.Vitėnaitė.

Iškilūs Lietuvos menininkų darbai, meistriški atlikėjų koncertai – tarsi žvaigždžių parade – pasižymėjo brandžiu profesionalumu ir meile muzikai, suteikė Druskininkams pakilios nuotaikos ir tikrojo meno dvasios pojūtį.

© 2005 "XXI amžius"