Atnaujintas 2005 rugsėjo 2 d.
Nr.65
(1366)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Ar kas nors žinos šį kapą?

Sovietmečiu buvo stengiamasi išauklėti žmones kosmopolitus – bedvasius, be šaknų, tarsi vėjo ridinėjamus išrautus stepių augalus. Todėl niokojimas buvo nukreiptas ne tik į gyvuosius, bet ir į mirusiuosius. Kolchozų ir sovchozų direktorių įsakymu būdavo iškertami medžiai senose kapinaitėse, išverčiami kryžiai, kapinės suariamos. Senosiose Marijampolės kapinėse statant pastatus ten buvusi kapinių koplyčia buvo „pritaikyta“ išvietei. Ypač baisi neapykanta buvo nukreipta prieš „klasinių priešų“ palaikus. Pokariu žuvusių partizanų palaikai atsidurdavo balose, šiukšlynuose, šuliniuose, išvietėse.

Taip elgėsi enkavėdistai bei stribai ir Krosnos valsčiuje (tuomet Marijampolės aps., dabar Lazdijų r.). Bet pasitaikė išimčių. 1947 m. gruodžio 20 d. netoli Krosnos, Išlandžių kaime, Grebliko sodyboje, žuvo du partizanai – Vincas Bubnys (1915-1947) ir Vitas Čėpla (1926-1947). Jų palaikus stribai užkasė palyginti „pagarbiai“ – Krosnos kapinių pakraštyje. Kapinės plėtėsi. Vėliau, kasdami duobę mirusiajam palaidoti, krosniečiai aptiko kaulus ir lietuviškos karinės uniformos liekanas. Duobę užvertė ir taip paliko iki Atgimimo metų.

Liepos 9 dieną Krosnos kapinėse pašventintas paminklas, pastatytas prie dviejų partizanų kapo. Šv.Mišias Krosnos bažnyčioje aukojo ir paminklą pašventino kun. V.Brusokas iš Kauno Prisikėlimo parapijos, žuvusio partizano V.Bubnio giminaitis. Kunigas kalbėjo: „Ar žuvusieji kovojo už tokią Lietuvą, kokią dabar turime? Lietuvoje per daug neapykantos“. O tą neapykantą lieja daugiausia tie, kurie turėtų suprasti savo kaltes ir skolas lietuvių tautai, suprasti esą lietuvių tautos dalis, nuoširdžiu darbu valstybės labui atpirkti tas skolas ir liautis švaistytis neapykanta. Iškilmėse kalbėjo žuvusiųjų artimieji, giedojo Laisvės kovų dainų ansamblis „Žilvitis“.

Vincas Bubnys, kilęs iš Varnupių k. Padovinio vls., jį pažinojusiųjų atmintyje liko kaip malonus, bendrauti linkęs jaunuolis. Jo tėviškė – prie pat Varnupių piliakalnio. V.Bubnys mėgo savo pažįstamiems juokais išburti likimą. Gerai numanė ir savąjį. Sakydavo: „Ar kas nors žinos manąjį kapą? Ar padės ant jo gėlių?“ Kapas liko žinomas. Dėl to V.Bubnys apsiriko…

Vito Čėplos gimtinė buvo Rudaminos valsčiuje, netoli Lazdijų. Kovodami partizanų gretose žuvo dar trys jo broliai: Antanas (1919-1945), Zigmas (1919-1946), Jonas (1919-1945) – šis sušaudytas Tuskulėnuose. Brolis Stasys (g.1917 m.) Išlandžių kaime enkavėdistų paimtas gyvas. Kalėjo. Dabar gyvena Marijampolėje.

Aleksandras JAKUBONIS

Krosna, Lazdijų rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija