Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Neregėtos jėgos uraganas

Petras KATINAS

Uragano nusiaubtas Biloksio miestas Misisipės valstijoj EPA-ELTA nuotrauka

Neregėtos galios uraganas nusiaubė kelias pietines JAV valstijas. Ypač nukentėjo Luiziana, Alabama ir Misisipė, kuriose prezidentas Džordžas Bušas paskelbė nepaprastąją padėtį, o Floridoje paskelbta „didelė stichinė nelaimė“. Vienas didžiausių Luizianos valstijos miestų Naujasis Orlenas nukentėjo labiausiai. Net 1,3 mln. žmonių buvo evakuota ar patys evakavosi iš Naujojo Orleano, o negalėję išvažiuoti žmonės, daugiausia vargingai gyvenantys, prisiglaudė dengtame miesto stadione.

Uragano metu vėjas pasiekė milžinišką greitį – net 240 km per valandą. Daugelyje Naujojo Orleano vietų nutrūko elektros tiekimas. Kaip praneša JAV televizijos stotys, vanduo pralaužė vieną apsauginį pylimą ir užliejo miestą, kurio didžioji dalis yra žemiau jūros lygio. Pranešama, jog dauguma Naujojo Orleano namų liko be langų ir durų. Nacionalinis uraganų stebėjimo centras pranešė, kad ir Majamyje (Floridos valstija) vandens lygis pasiekė net penkis metrus. Neregėtos jėgos uraganas, meteorologų pavadintas „Katrinos“ vardu, vėliau nukrypo į rytus, Misisipės valstijos link. Ten, išsiliejus Missisipės upei, žuvo keliolika žmonių. Kiek iš viso žuvusiųjų, dar nežinoma.

Nors uraganai pietinėse JAV valstijose – ne naujiena, tačiau tokios griaunamosios jėgos uragano čia nebuvo nuo 1965 metų, kai siautėjo uraganas „Betsė“, nusinešęs 75 žmonių gyvybes.

Popiežiaus atviras pokalbis su Aostos kunigais

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI atostogų metu Aostos slėnyje vaikščioja su grupe vyskupų „L’Osservatore Romano“ nuotrauka

Svarbu suvokti realią padėtį

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Aostos kunigais, kai jis liepą porą savaičių atostogavo toje šiaurinės Italijos diecezijoje esančiame Lekombo kalnų kurorte, patraukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį daugelio klausimų aptarimu. Šventasis Tėvas atvirai kalbėjo apie tradicinių „didžiųjų“ Bažnyčių nykimą ir sektų ekspanciją, apie dvasinių pašaukimų Vakaruose stoką ir jų gausos Afrikoje nevienareikšmį kontekstą, apie tai, kad sekuliarizuotame pasaulyje vis dar vadovaujamasi Karlo Markso klaidingomis materialistinėmis idėjomis. Atsakydamas į kunigų klausimus Popiežius palietė sudėtingą išsiskyrusių katalikų, kurie sudarė naują civilinę santuoką, negalėjimo priimti Komunijos problemą, taip pat profesionalios katechezės, esant įvairioms lingvinistinėms, kultūrinėms ir socialinėms situacijoms, svarbą.

Knygos pristatymas buvo šventė

Knygos apie Kryžių koplyčią pristatyme (iš kairės): ansamblio „Armonika“ vadovas kompozitorius Stasys Liupkevičius, kan. Vytautas Prajara, knygos autorė Scholastika Kavaliauskienė, literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė EmilijaKrušinienė, poetas ir kompozitorius Jonas Šukys, poetė Genovaitė Kreipavičiūtė, rašinio autorė Alvyra Grebliūnienė

Lazdijai. Lazdijų dekanui Metelių parapijos klebonui kun. Vytautui Prajarai pirmieji – 1990-ieji tarnystės metai buvo ir legendinės Kryžių koplyčios atstatymo pradžia. Jaunas, energingas, turintis bendravimo su žmonėmis talentą ir humoro jausmą, kunigas pasinėrė į statybų rūpesčius. Rėmėjų ir geradarių buvo nemažai, rūpesčių – taip pat. 2000 metais vyko koplyčios konsekracijos iškilmės. Šiais metais šventovė pažymėjo penkerių metų jubiliejų. Kanauninkui gimė idėja apie tai parašyti knygą. Ją įgyvendino kartu su alytiške literate Scholastika Kavaliauskiene. Pernai per Šv. Petro ir Povilo atlaidus ji kartu su maestro Stasiu Liupkevičiumi lankėsi legendinėje Kryžių šventovėje. Po susitikimo su kan. V.Prajara poetė ėmėsi darbo.

Piligrimystė – meilės mokykla

Maldininkai iš Lietuvos Lurde

Šiandieninis pasaulis užmiršo šiltą žodį, pagarbą ir užuojautą. Mums trūksta meilės! Ne tos, apie kurią kasdien vulgariai rašo bulvariniai laikraščiai, kuri kaip purvinas skuduras tąsoma televizijos ekranuose... Reikia dvasinės meilės, kuri pakelia ir atgaivina. O kur galima įsigyti šią gydomąją priemonę? O gal pradėkime gydytis patys ir pagelbėkime kitiems?

Sužavėjo „Titaniko“ šalis

Dalia Džiovenienė iš Šiaurės Airijos grįžo kupina nuostabių įspūdžių Asmeninio albumo nuotrauka

„Vieni gražiausių vaizdų, sužavėjusių mane, – šniokščiantis Atlanto vandenynas, dūžtančios bangos, kalnai ir pilys“, – sako Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoja Dalia Džiovenienė, grįžusi iš kelionės po Šiaurės Airiją. Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje D.Džiovenienė lankėsi du kartus.

Ten, prie Kauno marių…

Benjaminas ŽULYS

Naujųjų seniūnijos kapinių atidarymo iškilmės. Dešinėje – Šlienavos Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas kan. Vytautas Vaičiūnas, centre – Samylų seniūnas Saulius Banionis ir būrelis vietos gyventojų

Kauno rajonas yra žemdirbystės, gyvulininkystės kraštas. Kaimiškosiose seniūnijose gyvena, triūsia darbštūs, pareigingi, savo žemę mylintys sodiečiai, gerai suvokią, kad tik atkakliu darbu galima padėti ant stalo duonos riekę, ąsotį pieno, daug kitų kaimiškų gėrybių.

Lietuviškos mokyklos įkurtuvių laukta trylika metų

Lietuviška mokykla Kalveliuose ir jos direktorė Albina Piščiakienė Valdo Kopūsto (ELTA) nuotraukos

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje gyvenantys Vilniaus rajono moksleiviai rugsėjo 1-ąją šventė naujoje 308 vietų Kalvelių 2-ojoje vidurinėje mokykloje.

„Įkurtuvių laukėme 13 metų. Pagaliau kiekvienas mokytojas turės savo mokomojo dalyko kabinetą, o lietuvišką mokyklą pasirinkę lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, totorių ir lietuvių vaikai – puikias sąlygas mokytis“, – sakė mokyklos direktorė Albina Piščiakienė.

Pilietinės visuomenės ar valstybės griovimas?

Petras KATINAS

Nerasime pasaulyje nė vienos demokratinės valstybės, kurios visi gyventojai būtų patenkinti esama santvarka ar valdžios veiksmais. Tam ir egzistuoja opozicijos partijos, visuomeniniai judėjimai ir organizacijos. Tą patį matome, bent jau iš dalies, ir mūsų valstybėje. Bet matome ir kasdien vis labiau ryškėjantį nepaprastai pavojingą reiškinį – aukščiausių valstybės vadovų abejingumą ne tik opozicijai, bet ir šalies likimui. Tokį nihilistinį požiūrį valdantieji jau sėkmingai sugebėjo įdiegti daugeliui žmonių.

Mintys apie tėvynę, 3

Kasmet Rugsėjo pirmoji Lietuvoje – didelė šventė: į mokyklas išeina tūkstančiai moksleivių, kurie per savo dešimt ar dvylika mokymosi metų „pasirengia gyvenimui“: būsimam darbui ar tolesniam mokymuisi. Tačiau yra ir dar vienas kelias: važiuoti į kurią nors svečią šalį ir ten ieškoti naujų gyvenimo galimybių. Šis kelias, deja, yra priverstinis: tiek jaunimas, tiek ir vyresni Lietuvos piliečiai, nesurasdami galimybės išgyventi nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, palikę tėvynę, šeimas, artimuosius, išvyksta į svetimą šalį (JAV, Kanadą, Europos valstybes, netgi Australiją ir kt.) ieškoti ten darbo (“laimės“).