Atnaujintas 2005 rugsėjo 2 d.
Nr.65
(1366)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Geriau atiduoti į kūdikių globos namus negu nužudyti

Seimo narys Valdemaras Tomaševskis liepos 7 dieną jau antrą kartą įregistravo įstatymo projektą, numatantį leisti nutraukti nėštumą tik tam tikrais išimtiniais atvejais: jei iškiltų pavojus moters gyvybei ar sveikatai, jei būtų didele tikimybė, kad vaisius bus sunkiai ir nepagydomai pažeistas arba sirgs nepagydoma, jo gyvybei gresiančia liga, ir jei nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų (išžaginimo). Įstatymo projektas bus svarstomas rudens sesijoje.


Dabartiniai laikai ar visiems suprantami?

Šiandieniniame gyvenime kiek žmonės turi įvairiausių vardų, kartais ir patys nežinome, iš kur jie kilę. Močiutės dažnai vaikaičių vardus užmiršta ir sako, kada kuris gimė: pavasarį, vasarą ar rudenį, prieš kokias šventes ar atlaidus.

Ankstesniais laikais beveik kiekvienoje šeimoje po kelis vaikus gimdavo ir visiems užtekdavo paprastų, kuklių vardų. Mano amžiuje, dabar devintą dešimtį skaičiuoju, buvo populiarūs Vytauto, Kęstučio, Algirdo, Birutės vardai. Skaistinės kaime, Aleksandravėlės parapijoje, kurioje augau, buvo 23 kiemai – kiek tada ten vaikų augo! Gretimame Ajočių kaime – 25 šeimos. Visiems užteko Jono, Petro, Povilo, Kazimiero, Juozapo, Stanislovo, Stepono, Elenos, Genovaitės, Viktorijos, Bronislavos ir panašių vardų.


Alkoholizmo šaknys – šeimose

Perskaičius A.Gegužytės ir J.Kvedaraičio publikacijas „Etika ir estetika“ („XXI amžius“, Nr. 25) ir „Nelaukime komandų iš „viršaus“ („XXI amžius“, Nr. 33) peršasi mintis, kad abu autoriai tik dabar pamatė alkoholizmo baubą, dėl kurio apkaltinta Lietuvos laisvė su Prezidentu priešakyje, kitam kaltas vien Rokiškio kraštas, nes ten darbuojasi nenuovokūs dvasininkai ir kiti pareigūnai, kurie nemato, į kokią pražūtį girti Rokiškio paaugliai stumia tautą. Manau, kad J.Kvedaraitis pasirinko Rokiškio rajoną dėl A.Gegužytės adreso.


Dvasios darbuotojai kuria harmoniją

Jūratė Laučiūtė rugpjūčio 5 dieną dienraštyje ,,Lietuvos žinios“ rašė: ,,Dabartinė Lietuvos valdžia nemyli, nebrangina savo vaikų ir elgiasi su jais lyg su ta boba, kuriai iškritus iš ratų, ratams tik lengviau. Tad jei kokios, sulauksime dienos, kai Lietuva vadinamos valstybės vadovai vadelios į Briuselį ratus… be lietuvių“.


Mes jau europiečiai...

Ach, kaip troškome įstoti į Europos Sąjungą! Įstojome. Ir gerai padarėme. Kam nešioti šimtasiūles „vatuškas“, avėti kerzinius batus, gerti „Žigulinį“ alų iš butelio, pro kurio metalinį, aprūdijusį kamštį verždavosi putos, arba neštis namo silkę, įvyniotą į gabalėlį pilko popieriaus ar net į laikraščio skiautę. Arba kai mėsos parduotuvėse stovėdavome eilėse prie... karvių kanopų.


Valstybė ar kolchozas?

Sakoma, kad istoriniai įvykiai pasikartoja. Žmonija tęsia savo kelią, lyg judėdama spirale. Dabartinė karta išgyvena kažką panašaus, ką jau patyrė ankstesnės kartos. Prieš 15 metų buvome tvirčiausiai įsitikinę, kad pakartosime prieškario metų nepriklausomybės „spiralinę viją“ – gyvensime tokiu dvasiniu lygiu, kaip gyveno lietuviai 1920-1940 metais, kai sparčiai buvo ugdoma tėvynės meilė ir pilietiškumas, kai nebuvo vietos žmonių susvetimėjimui ir bedvasiškumui.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija