|
Okupacinių represinių struktūrų dokumentai neturi būti Lietuvos valstybės paslaptimi
Rugsėjo 7 dieną vyko Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nario Sauliaus Pečeliūno spaudos konferencija Liustracijos pataisos kas slepiama nuo visuomenės. Dalyvavo Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas.
S.Pečeliūnas priminė, kad praėjusią Seimo sesiją buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo užtaisyti spragas įstatymuose dviem klausimais: dėl liustracijos ir archyvų. Darbo grupė darbą lyg ir baigė, pateikė šūsnį projektų Seimui, bet ir anksčiau sudarytoje komisijoje, kuri tyrė KGB rezervo klausimus, ir šioje darbo grupėje liko neišspręstų klausimų. Mes galime siūlyti savo įstatymų pataisas, bet sprendimas yra daugumos rankose ir jeigu mes, opozicija, nesulauksime žiniasklaidos ir visuomenės pagalbos, dauguma gali ignoruoti mūsų pastabas, sakė S. Pečeliūnas. Dalis įstatymų pataisų jau yra registruota.
Seimo narys S.Pečeliūnas palietė KGB rezervo temą ir priminė, kad Seimo komisijos išvada skelbė: KGB rezervas yra sudėtinė KGB struktūros dalis, bet nė viename Lietuvoje galiojančiame įstatyme, kalbančiame apie KGB struktūrą, Lietuvos valstybės santykį su ta struktūra ir su joje dirbusiais ar slaptai ir viešai padėjusiais tai struktūrai žmonėmis, tokia struktūra kaip rezervas nėra minima. Juridiškai ji neegzistuoja, sakė S. Pečeliūnas. Valstybės santykis su šia struktūra nėra nustatytas. Nei kadrinių, nei slaptųjų bendradarbių įstatymuose tokio dalyko kaip rezervas šiandien nėra. Oficialiai įregistruotuose projektuose to taip pat nėra. O, mano požiūriu, tai yra svarbu, nes tiems žmonėms, kurių ne taip daug 400-500 žmonių Lietuvoje, dėmesys buvo skiriamas didelis, ir jie ateityje turėjo pakeisti kadrinius KGB darbuotojus, sakė S. Pečeliūnas ir pridūrė, kad šiandien toks žmogus gali pretenduoti į viešąsias pareigas ir neturi jokios prievolės net nurodyti apie šį savo biografijos faktą. Tas biografijos faktas visuomenei lieka nežinomas. S. Pečeliūnas sakė, kad archyvai nuo visuomenės ir mokslininkų yra uždaryti, vadinasi, okupacinių represinių struktūrų dokumentai tampa Lietuvos Respublikos paslaptimi. Seimo narys kalbėjo apie iš to kylančius pavojus ir apie tai, kad visuomenė turi teisę žinoti apie viešųjų asmenų šiuos gyvenimo faktus.
Teisininkas Petras Ragauskas, pratęsdamas temą, kalbėjo, kad Lietuvos Seimas nesugebėjo įgyvendinti tebegaliojančio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl deputatų, įtariamų sąmoningai bendradarbiavusių su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo. Seimo duomenų bazėje galima rasti projektą, jį paskelbti nebegaliojančiu, sakė P. Ragauskas. Kartais sakoma, kad jis yra netekęs galios jau šiandien. Iš tikrųjų tai netiesa ir vienas iš tų faktų, parodančių, kad šis įstatymas dar galioja ir teismai juo remiasi, yra 2002 metų sprendimas p. Prunskienės byloje. Teismas priėmė nagrinėti jos bylą remdamasis būtent tuo įstatymu jos bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, o ne Administracinis teismas.
P. Ragauskas, būdamas ir Liustracijos komisijos narys, spaudos konferencijoje kalbėjo apie Liustracijos komisiją, kurios visuomeninis statusas trukdo joje dirbančių žmonių darbui, bei apie asmens duomenis, kurių apsauga turėtų atitikti Europos Sąjungos normas. Be kita ko, P. Ragauskas priminė, jog, komisijai kreipusis į Ignalinos atominės elektrinės administraciją, paaiškėjo, kad ne tik direktorius kalba ne valstybine kalba, bet ir visa dokumentacija vedama rusiškai.
Tėvynės sąjungos spaudos tarnyba
© 2005 "XXI amžius"
|