|
Tikėjimo liudijimas
Dėkoju Dievui už tikėjimo malonę, programą Atgaivink ir jos organizatorius. Popiežius Jonas Paulius II ragino nebijoti liudyti tikėjimą. Mano atsivertimo liudijimas platus ir gilus. Dievas tam mane rengė visą gyvenimą.
Popiežiaus vizitas Lietuvoje paliko manyje graudulio ir atgailos pėdas. Atsivertimo pasekmės buvo labai skaudžios. Kaip alkana duonos ieškojau Dievo Žodžio. Negalėjau suvokti, kas manyje vyksta. Ko reikia - gydytojo ar kunigo? Siela šaukte šaukėsi kunigo. Kuo patikėti? Kieno gyvenimas artimas skelbiamam žodžiui?
Gydytojas nesuprato. Kunigas atsargiai ir dėmesingai bei jautriai lydėjo dvasiniame kelyje, stebėjo, kad nenukrypčiau nuo Bažnyčios mokymo.
Norėjau pasidalyti tikėjimu su kitais. Tačiau nei artimieji, nei dauguma tikinčiųjų nenorėjo pripažinti mano atsivertimo. Jie nesuprato, kad atsivertęs žmogus daugiau išlaidauja Dievui, stengdamasis kompensuoti Jam padarytą skriaudą. Kančios skatino dar ryžtingiau eiti tikėjimo keliu pas taip arti jaučiamą mylintį ir mylimą Dievą Tėvą, atrasti Jo veidą ir paliudyti Jį žmonėms.
Šventojo Tėvo tikėjimo liudijimo šviesos spindulys vedė mane į susitikimus su juo Lenkijoje, du kartus - Romoje. Švč. M.Marija pasikvietė į Lurdo šventovę.
Dalyvaudama šv. Mišiose, audiencijose, jaučiau ypatingą popiežiaus Jono Pauliaus II dėmesį ir pagarbą Lietuvai. Vaikščiojau Šventojo Tėvo pėdomis Vatikane. Vakare ištuštėjusioje Šv. Petro aikštėje žiūrėjau į šviečiančius Popiežiaus apartamentų langus. Visur jaučiau Dievo artumą, meilę, ramybę, tarsi būčiau Jo namuose.
Šventasis Tėvas tapo man iškiliausiu tikėjimo liudijimo asmeniu. Dvasiškai lydėjau popiežių Joną Paulių II į keliones. Šventojoje Žemėje kartu su juo vaikščiojau Jėzaus pėdomis, yriausi į gelmes. Čia atsivėrė laiko ir amžinybės susitikimo vieta. Dabar su pagarba, liūdesiu ir dėkingumu palydėjau popiežių Joną Paulių II pas visus mylintį Tėvą. Kaip audeklo rietimas per visą pasaulį nusidriekė Dievo Tėvo veidas ne tik paveikslėliuose, bet ir žmonių širdyse.
Atgaivink programa švelnus vėjelis, dvelktelėjęs į mūsų parapiją. Neskubėjome. Klebonas metus mąstė, kaip ją vykdyti savo parapijoje. Pasirinktas dvasinio susikaupimo Dievo artumoje ir ramybėje kelias. Aš domėjausi visa programos medžiaga ir mąsčiau, ką ji duos man ir kitiems. Atėjo laiko pilnatvė. Jaučiau atsakomybę, tikėjimą ir viltį. Pradėjus parengiamuosius darbus, staiga sunkiai susirgo klebonas. Jo gyvenimo kančios atsispindėjo ir mūsų širdyse. Jos troško melstis.
Liko atsakomybė, tikėjimas ir viltis, Dievas ir žmonės. Vienintelė galimybė išplatinti knygeles ir sukviesti žmones lankyti juos namuose, darbovietėse, kviesti asmeniškai. Visi priėmė nuoširdžiai, bet, mūsų nustebimui, daugelis tikinčiųjų į grupeles jungtis neskubėjo. Teisinosi, kad nuo vaikystės tikėję, į bažnyčią ėję, tad nieko daugiau nereikia. Kitaip mąstė jauni žmonės. Jie ieškojo progos
Maldos vigilijos metu programos vykdymą pavedėme Dievo valiai ir Švč. M. Marijos globai. Keturiose (vėliau penkiose) TPG grupelėse, kai kuriose šeimose ar pavieniui skaitėme, mąstėme ir dalijomės tikėjimu. Stebuklingai greitai sustiprėjo klebonas ir įsitraukė į programos vykdymą. Įtampa atslūgo, atsikvėpėme, nes jautėme jo palankumą, dėmesį ir paramą.
Atgaivink programa vartai žmonėms, grįžtantiems prie Dievo. Jie drąsiai gali įsitraukti į Bažnyčios gyvenimą. Susikūrusi bendruomenėlė šeima pasirengusi juos rūpestingai globoti, kad atsivertimo pasekmės būtų lengvesnės. Programa raugas, įmaišytas į tikinčiųjų bendruomenę. Jis kildina, judina, žadina, kelia naujam vertingesniam gyvenimui, naujiems pašaukimams, naujai kūrybai, gyvenimo pilnatvei. Programa druska, turinti gyvenimo Dievuje skonį. Tai pasaulio šviesa. Atsirado galimybė viešai liudyti tikėjimą. Dievo Žodžio akivaizdoje jis kitaip suvokiamas ir suprantamas. Programa suteikia galimybę tikinčiajam realizuoti save Dievo Žodžio kūryboje.
Dievo meilė įeina į mano gyvenimą aštria plunksna, skaudžiu dūriu į širdį, atvira širdimi ir vaitojančiu skausmu
Prie Dievo Žodžio priaugo mano vaikystė: prisilietė prie Jo, aprimo, pagijo nuo žaizdų, netekčių, surado viltį ir ja gyveno
Prie Dievo Žodžio prisiglaudė ir tolesnis mano gyvenimas, ieškodamas savyje kliūčių, neleidžiančių mylėti Dievą visa širdimi, visu protu, visa siela ir artimą kaip save
Prie Dievo Žodžio prisiglaudė ir pavargęs mano kūnas. Kančios kelyje jis surado savo poilsio vietą Amžinąjį gyvenimą
Atvertoje širdyje keliasi žmogus naujam gyvenimui. Bunda jo polėkiai, svajonės, mintys, išsaugojusios dvasines vertybes, atradimo džiaugsmas ir besišliejantis skausmas dėl kitų
Padėk Dieve, visiems Tave atrasti, pamilti, suprasti Tavo Tiesą, eiti Tavo keliu ir gyventi Tavo gyvenimą!..
Liucija MUREIKIENĖ
Sintautai, Šakių rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|