Atnaujintas 2005 rugsėjo 16 d.
Nr.69
(1370)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Sveikinimai „XXI amžiui“

Mielas redaktoriau Edvardai Šiugžda,

„XXI amžiaus“ laikraščio, prie kurio budėjote visus 15 metų, istorija gali būti pavyzdžiu, kaip žurnalistai ir leidėjai turi laikytis. Jūsų pavydėtinas atkaklumas ir atsidavimas katalikiškajai idėjai, Jūsų ištikimybė dešiniajai politinei minčiai ir meilė Tėvynei kelia pagarbą. „XXI amžius“ – vienas iš nedaugelio leidinių, ištvėrusių Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio išbandymus.


Ir XXI amžiuje –
su „XXI amžiumi“

Apie tikrą, pilietišką – dorą, tautišką, patriotišką – visuomenę didžioji žiniasklaida (puse lūpų) prabilo tik prieš porą metų. Visose valstybinėse įstaigose išlikusi buvusi komunistinė partinė nomenklatūra senu papročiu varė propagandą prieš mokyklos, Bažnyčios, kariuomenės dalyvavimą politikoje. Ji ir dabar dažnai mulkina žmones tvirtindama, kad politinė veikla minėtose institucijose draudžiama, nors iš tikrųjų ten draudžiama partinė, o ne politinė veikla. Visuomenė, menanti laikus, kai „už politiką“ sodino už grotų, pasiduoda tokiam mulkinimui, vengia politikos tarsi nešvaraus dalyko.


Kas ir kaip augina „runkelius“?

Arba dar kartą apie mūsų žmonių
nupilietinimą ir depolitizavimą

Seniai žaviuosi katalikišku laikraščiu „XXI amžius“ ir labai jį vertinu, manau, mūsų žmonėms jis labai reikalingas, kaip ir „Baltijos kelias“. Šie laikraščiai kaip gyvybės eliksyras mūsų žmonėms, šeimoms, bendruomenėms – Lietuvai. Į šiuos leidinius rašo patys žymiausi, protingiausi, tikri Lietuvos patriotai, mylintys Lietuvą, laisvę, demokratiją. Tai tautos šviesuoliai, kurie pagaliau turėtų pakeisti „raudonąją armiją“ – dabartinį valdančiųjų kvislingų klaną, kurie mus valdo 65 metus… Jų rankose – Lietuva, jos turtas, pinigai ir uzurpuota valdžia.


Remkime „XXI amžių“

Kaip ir daugeliui, man „XXI amžius“ patinka. Tai bene vienintelis katalikiškas laikraštis Lietuvoje. Čia randame katalikiškų bendruomenių gyvenimo aktualijų, apie gerų žmonių bei pasiaukojusių išganymo darbui kunigų kilnius darbus. Patraukia dėmesį Petro Katino, Gražinos Trimakaitės, Mindaugo Buikos, Algimanto Zolubo rašiniai. Laikraštis – kaip tyro, neužteršto reklamos bei erotinių nuotraukų šiukšlėmis, šaltinio vanduo.


Mūsų didžioji pareiga

Jau penkiolika metų, kai Lietuva laisva nuo okupacijos, kai, nusimetusi dvasinės priespaudos pančius, ji pati gali tvarkytis pagal per daug amžių susiformavusius moralės dėsnius. Lietuvos istorija perpinta įvairiomis politinėmis anomalijomis: karais, okupacijomis, trėmimais, materialiniais, fiziniais bei dvasiniais naikinimais. Viena pavojingiausių ir daugiausia žalos padariusių anomalijų – komunistinė okupacija, palaužusi mūsų tautos dvasinį stuburą, sužalojusi moralę, nemažą tautiečių dalį nustūmusi į prisitaikėlių padėtį. Aktyvųjį, patriotiškai nusiteikusį tautos kamieną palaužė – jos atstovus deportavo į tolimas Šiaurės dykvietes, lagerius lėtam merdėjimui ir išnykimui, kitus naikino vietoje. Dalis patriotiškai nusiteikusių tautiečių suskubo pasitraukti į Vakarus.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija