|
Vamzdis Baltijos dugnu. Ką tai reikš dujų aplenktai Lietuvai?
Vytautas LANDSBERGIS,
Europos Parlamento narys
Putino-Šrioderio pakto pasekmės Lietuvai, jeigu kas pajėgia ir nori analizuoti, numatomos gana nesunkiai. Tačiau gali būti sunkios.
Galimos politinės pasekmės: smarkiai didėjanti priklausomybė
nuo esamos Rusijos valdžios. Gazprom tai Rusijos vyriausybė,
kuri per Gazprom jau sėdi ir Ruhrgas. Palikti be jokios alternatyvaus
vamzdžio perspektyvos (pavyzdžui iš Norvegijos arba per Ukrainą),
turėsime ne tik nuolankiai klausyti, bet ir prašyti. Dujų tiekimai
Lietuvai taps Rusijos malone, o ši šalis, bent jau jos dabartinė
valdžia, malonių dykai nedalija. Beje, dykai nedalija nė Vokietijai,
nes šitaip skaldo Europos Sąjungą ir ketina satelizuoti bent jau
jos dalį.
Galimos ekonominės pasekmės: ūkio bei socialinės problemos,
jeigu Lietuva nesutiktų pasiduoti Rusijos politinei ir kitai įtakai,
jei nenorėtų virsti de facto satelite. Šiuo atžvilgiu vaikiška matyti
tik ekonomiką, nes Rusija nepripažįsta ekonomikos be politikos,
o politikos be valdžios kitiems, ypač mažesniems. Įtaka, palenkianti
sprandus, ar visiškas diktatas, čia jau tik niuansai.
Visai nesunku įsivaizduoti, pavyzdžiui, atskiro, nebe magistralinio (į Karaliaučių, į Europą) dujotiekio Lietuvai gedimą arba remontą, jei kuri nors Lietuvos Vyriausybė nestovės ant užpakalinių kojyčių. O tokia priklausoma žemė, tokia pramonė netaps patrauklesnė su Rusija nesuderintoms Vakarų investicijoms.
Galimos ekologinės pasekmės šiek tiek aptartos Verslo
žiniose (2005 m. rugsėjo 14 d.). Sekli ir ypač pažeidžiama Baltijos
jūra jau dabar šimteriopai užteršta, palyginti su Šiaurės Atlantu,
perkrauta visokiu rizikingu transportu, užtaisyta uždelsto veikimo
cheminėmis bombomis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Rusijos
(SSRS) karo laivynas paskandino tas vokiškas bombas ir sviedinius
(su ipritu ir pan.) ne sutelktai, ištisais laivais, kaip turėjo
būti padaryta, o išbarstė kur pakliūva. Laivus gal pragėrė, kas
žino. Tačiau tas pavojus glūdi Baltijos dugne ir jo vietos nėra
užtikrintai apibrėžtos. Kai Jūrinių tyrimų centras pažymi, jog sviedinių
sprogimus gali sukelti ir mechaninis slėgimas (ten pat), tai toliau
nebėra ko sakyti. Žinoma, galima pliurpti: tai tik Latvijos ir Lietuvos
fobijos, nes jos norinčios parazituoti (S.Ivanovas, Rusijos
gynybos ministras) ir panašiai. Ką gi, dėl povandeninio laivo Kurskas
jie tikrai neturėjo fobijų, narsieji admirolai.
Yra ir europinių politinių pasekmių, pirmiausia Vokietijos rinkimų išvakarėse. Pasirašymo rinkiminė režisūra akivaizdi. Skubi, paankstinta pagalba bičiuliui kancleriui. Rinkimų manipuliavimo specialistų Maskva nestokoja, ir veiksmų tvarkaraštis apskaičiuotas tiksliai pakreipti Vokietiją vėl į kairę ar bent užkirsti kelią žymesniam centro dešinės laimėjimui. Taip gal pavyks blokuoti galimą Vokietijos politikos pokytį nuo Europos Sąjungos skaldymo į konsolidavimą. Dezintegruota ES ir vieningos Europos politikos stoka naudinga dabartinei Rusijai. Tačiau graži ir antroji pusė.
Turime bendrą sieną! džiaugsmingai paskelbė Deutsche Welle. Tai yra, galėsime nekreipti dėmesio į blogesnes šalis, įsiterpusias tarp Vokietijos ir Rusijos.
Toks būtų vienos ES narės pranašumo, vos ne rasinio pranašumo, pojūtis kitų ES narių atžvilgiu. Galėtume pridėti, kad laimės valanda, kai tarp Rusijos ir Vokietijos egzistavo bendra siena, šampanu aplaistyta Breste, švietė prie Baltijos jau 1940-1941 metais, kol Hitleris pirmas užpuolė Staliną. Taigi nei atminties, nei istorinės moralinės atsakomybės niekam nevertėtų prarasti, taip pat ir vokiečiams.
Ar Lietuvos Vyriausybė gali ką nors daryti? Protestuoti, reikalauti garantijų?
Žinoma, gali, tik ar turi atsakomybės, politinės valios ir nuoširdumo. Būtent šioje vietoje mane apima gilios abejonės.
2009 09 13
© 2005 "XXI amžius"
|