|
Kas slypi už rusų kunigaikščių?
Petras KATINAS
Istorija dėl rusų kunigaikštienės vardo suteikimo Lietuvos valstietei K.Prunskienei, davusi daug peno žiniasklaidai, netgi televizijos humoro laidų vedėjams, pasirodo, ne toks jau nekaltas Rusijoje veikiančių kažkokių Tarptautinių asmenybių rūmų užsiėmimas.
Neseniai Vokietijos laikraščiuose pasirodė keistas pranešimas, kad princesė Maja fon Hogencolern iš kažkokios Rusijos saugumo akademijos gavo Petro Didžiojo ordiną. Esą tai aukščiausias Rusijos visuomenės ordinas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai anekdotas. Juk kas yra visuomenės ordinas, dargi aukščiausias? Kita vertus, demokratinėje Rusijoje po SSRS žlugimo visokių saviveiklinių deklaracijų atsirado neregėta gausybė. Tos akademijos visus norinčiuosius ir nieko už tai nemokančius apdovanoja akademikų titulais, suteikia mokslinius vardus ir garbės laipsnius. Neatsitiktinai per paskutinįjį dešimtmetį mokslų daktarų Rusijoje atsirado neregėta gausybė. Oficialiai visuomeninių organizacijų skiriami apdovanojimai ordinais lyg ir nevadinami. Ordinas tai valstybinis apdovanojimas. Tad kas gi tai yra? Berlyne gyvenantis rusų publicistas ir istorikas Dmitrijus Chmelnickis pasidomėjo, kas iš tiesų yra ta Rusijos saugumo problemų gynybos ir teisėtvarkos akademija (ABOP). Šios akademijos interneto puslapyje teigiama, jog tai yra visos Rusijos visuomeninė organizacija. Jos prezidentas KGB generolas Viktoras Ševčenka, buvęs Rusijos strateginių raketinių pajėgų kontržvalgybos viršininkas. Kiti šios akademijos vadovai du KGB kontražvalgybos veteranai generolas ir pulkininkas bei dar vienas, visai neseniai baigęs FSB akademiją. Keli akademijos viceprezidentai irgi KGB generolai ir pulkininkai. Ši akademija įkurta 1999 metais, vos atėjus į valdžią V.Putinui. Dabartinis ABOP vadovas, nevengiantis gausybės interviu, nuolat pabrėžia, jog šios organizacijos įkūrimo iniciatorius buvo pats V.Putinas. Pasirodo, tokią idėją V.Putinas iškėlė viename Rusijos saugumo tarybos posėdyje. Ir nubrėžė tos akademijos veikimo gaires: sujungti visuomenines organizacijas, kurios užsiima valstybės saugumo ir gynybos problemomis. Gana keista formuluotė: juk saugumo ir gynybos problemos negali būti neslaptos. O visuomeninės organizacijos ir vadinasi visuomeninėmis ir jokiais slaptais dalykais neužsiima, nes neturi galimybių sužinoti valstybės paslapčių. Arba paslaptys jau nebe paslaptys, arba organizacija ne visuomeninė.
Tada V.Putino iniciatyvai karštai pritarė Saugumo taryba, Gynybos ir vidaus reikalų ministerija, KGB įpėdinė FSB. Akademija buvo užregistruota 2000-ųjų rugpjūtį, o Valstybės Dūma paskelbė ją savo pagrindiniu moksliniu centru. Pagal šios keistos įstaigos įstatus, akademija turi teisę dalyvauti rengiant valstybės valdžios organų sprendimus dėl saugumo ir gynybos. Taigi ši akademija ne visuomeninė organizacija, o valdžios institucija. Jos nariais yra visų Rusijos jėgos ministerijų ministrai, premjerai, buvęs ir dabartinis, apskritai beveik visi pirmieji Rusijos valdžios asmenys. Be to, jos nariais yra visų 58 Rusijos regionų gubernatoriai. Interneto puslapyje www.abop.ru paskelbtas 141 akademijos narių sąrašas. Taip pat skelbiama, jog ši organizacija turi 60 regioninių skyrių ir šešis filialus NVS šalyse, kuriuose yra nuo šešių iki 8,5 tūkst. narių.
Penkiolika ABOP akademikų aukšti KGB-FSB generolai, užimantys ar anksčiau ėję aukštas pareigas ministerijose. Vien vidaus reikalų generolų net penkiolika. O armijos generolų ir admirolų 23. Aukštųjų ne jėgos struktūrų vadovų, tarp jų ir prezidentas V.Putinas, 35. Taip pat kultūros ir mokslo atstovai. Pavyzdžiui, tokie kaip dvaro skulptoriumi tituluojamas Z.Ceretelis ar Kremliaus lakštingala, dar kitaip, rusų mafijos krikštatėvis, kuriam neleidžiama įvažiuoti į JAV Josifas Kobzonas. Labai jau charakteringas kultūros veikėjų kolektyvas! Akademijos įstatai skelbia, kad ji yra ūkiskaitinė organizacija, finansuojama iš narių mokesčių bei iš užsakymų vykdant mokslinius darbus valstybės saugumo srityje. Pernai V.Ševčenka pasigyrė, kad akademija pagal prezidento administracijos ir jėgos struktūrų ministerijų užsakymus parengė 103 mokslines apžvalgas ir 30 mokslinio tyrimo darbų. Tad pinigų visiškai pakanka begalinėms prezentacijoms, apdovanojimų iškilmėms. Jau nekalbant apie masinę ordinų iš brangių metalų, papuoštų brangakmeniais, gamybą.
Akademija yra patvirtinusi daugelį apdovanojimų: Petro Didžiojo ir Aleksandro Nevskio trijų laipsnių ordinus, ordinus Didžioji pergalė, Rusijos mecenatas ir tris pinigines premijas. Didžiausios jų buvusio KGB šefo J.Andropovo ir maršalo G.Žukovo. Šiemet apdovanojimų skaičius dar pasipildė naujais ordinais: Už meilę ir ištikimybę tėvynei, Rusijos garbė, šlovė ir pasididžiavimas, Jekaterinos Antrosios ordinas, kuriame garsiosios imperatorienės profilį supa gana dviprasmiškas devizas: Už meilę ir Tėvynę (apie Jekaterinos II meilės orgijos rašyta daugelyje istorinių veikalų). Visi ordinai ir medaliai imituoja valstybinius. Vien tik J.Andropovo ordinas viską pasako.
Aukščiausiu visuomeniniu ordinu pirmojo laipsnio Petro Didžiojo ordinu apdovanotas prezidentas V.Putinas ir visas būrys aukščiausių valstybės pareigūnų bei KGB-FSB generolų, regionų gubernatorių. Tarp apdovanotųjų ir akademijos narys Stačiatikių Bažnyčios Smolensko metropolitas Kirilas, aršus imperininkas ir senas KGB kadras, Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai A.Lukašenka bei N.Nazarbajevas, buvęs pučistas, SSRS gynybos ministras D.Jazovas, Serbijos skerdiku vadinamas Radovanas Karadžičius bei panašūs. Beje, net dviem akademijos ordinais Petro Didžiojo ir Lomonosovo apdovanotas Turkmėnijos šachas, pasiskelbęs Turkmėnbaši visu trukmėnų tėvu, S.Nijazovas, o akademiko vardas ir profesoriaus titulas bei Petro Didžiojo ordinas suteiktas V.Žirinovskiui
Taigi dalydama ordinus ir titulus akademija aiškiai parodo, kieno interesams ji atstovauja. O KGB-FSB interesai tradiciškai aprėpia viską nuo Rusijos vidaus reikalų iki užsienio. Ypač artimojo.
Žinoma, ABOP nėra visuomeninė organizacija. Kalbant čekistų žargonu, jos darbas yra priedangos operacijos. Nieko bendra nei su mokslu, nei su kultūra šie akademikai ir profesoriai neturi. Po visuomeninės organizacijos priedanga užmaskuota didžiulė kagėbistinė struktūra, slapta finansuojama valstybės. Iš dalies tai panašu į sovietinių laikų visuomenines organizacijas, tokias kaip SSRS kultūros centrai, taikos gynimo komitetai ir pan. Visos jos buvo KGB filialai.
Beje, ABOP net neslepia savo kagėbistinės veiklos pobūdžio. Štai KGB generolas V.Ševčenka, paklaustas, kodėl jo vadovaujama akademija ir kitos panašios visuomeninės organizacijos dirba darbą, kurį SSRS laikais atlikdavo tiktai KGB ir GRU, atsakė: Demokratijos sąlygomis valstybė negali atlikti visų savo funkcijų. Todėl jai padeda visuomenė. Pirmiausia parodoma valstybei, kokios grėsmės jai iškyla.
Tai, žinoma, galima vertinti kaip Lubiankos humorą, bet, kad, V.Putinui valdant, visas valstybės aparatas ir valdžios partijos Jedinnaja Rossija vadovybė yra akademijos nariai, labai daug ką pasako.
Be ABOP, veikia dar viena panaši akademija, pavadinta Nekomercine nacionalinio saugumo, gynybos ir teisingumo akademija (ANBOP). Tai nevyriausyb4inė aukštojo mokslo įstaiga. Jos vadovas irgi saugumo generolas Valerijus Radinas. ANBOP rengia vadybininkus, juristus ir valstybės aparato specialistus. Turintiems aukštąjį išsilavinimą mokslas trunka 2-3 metus. Kitiems pakanka ir šešių mėnesių. Priėmimo į šią akademiją taisyklėse yra įdomus punktas: Į akademiją priimami Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos piliečiai, taip pat tėvynainiai iš užsienio bei žmonės be pilietybės(?!). Jeigu kalbama apie tėvynainius iš užsienio, tai, aišku, panašu į seną KGB metodą: penktųjų kolonų rengimą tose šalyse. Ypač Baltijos. Tačiau ką reiškia asmenys be pilietybės, taip ir lieka neaišku.
Be ANBOP, yra įsteigta dar keliolika panašių mokslo institucijų. Pavyzdžiui, Maskvos psichologijos universitetas, Vladimiro juridinis institutas, Rusų audito rūmai ir kt. Visoms šioms mokslo šventovėms vadovauja KGB arba buvusios F.Dzeržinskio divizijos karininkai. Apie ten vykstančių mokslų pobūdį galima spręsti iš neseniai Vladimiro juridiniame institute įvykusios mokslinės-politinės konferencijos labai įdomia tema: Pataisos darbų sistema (gulago koncentracijos stovyklų P.K.) Didžiojo tėvynės karo metais ir jų indėlis į Didžiąją Pergalę. Toje konferencijoje buvo šlovinamas ir keliamas į padanges gulago viršininkų ir prižiūrėtojų, etatinių NKVD žudikų indėlis į didžiąją pergalę. Konstatuota, jog didžiulis pataisos darbų stovyklų vadovų indėlis ir nuopelnas buvo tai, kad jie sugebėjo ne tik sumaniai organizuoti darbo procesus stovyklose, bet ir vykdė profesinį-techninį mokymą, kurio dėka šimtai tūkstančių kalinių įgijo įvairias darbininkų profesijas. Vargu ar dar gali būti ciniškesnis ir baisesnis vertinimas! Komentuodamas šios konferencijos rezultatus Vladimiro juridinio instituto rektorius, vietinio ABOP vadovas vidaus reikalų sistemos generolas majoras V.Morozovas teigė: Šiandien visų mūsų uždavinys išsaugoti viską, kas buvo geriausia mūsų teisingumo sistemoje, išsaugoti tą žmonių šviesų atminimą ir perduoti jų patirtį dabartinei kartai. Paprastai kalbant, vėl atkurti gulagų sistemą.
Tad štai kokie asmenys ir organizacijos šūsnimis dalija Petro Didžiojo, Jekaterijos II ir KGB šefo J.Andropovo ordinus ir medalius, suteikia kunigaikščių titulus.
Taigi KGB užsimaskavo naujais pavadinimais: akademijų, mokslo institutų, asmenybių rūmų ir kitais. Kaipgi čia neprisiminti Lietuvos SSR KGB viršininko Juozo Petkevičiaus 1984 metų birželį pasakytų žodžių minint liaudies gynėjų (stribų) būrių įkūrimo 40-metį: Tęsdami geriausias tradicijas, kurių pagrindą padėjo V.Leninas ir išplėtojo F.Dzeržinskis, čekistai tvirtai stovi mūsų valstybės ir visuomenės interesų sargyboje. Komunistų partijos vadovaujami, darbo žmonių plačiai remiami, čekistai ir mūsų dienomis aktyviai kovoja prieš mūsų klasinį priešą
(Tiesa, 1984 m. birželio 22 d.).
© 2005 "XXI amžius"
|