Atnaujintas 2005 rugsėjo 28 d.
Nr.72
(1373)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Stiklininkų pleneras

Menininkai (iš kairės) Valmantas
Gutauskas, Remigijus Kriukas,
Viktoras Dailidėnas ir Artūras
Rimkevičius (sėdi)
padirbėti čia tikisi ir kitais metais

Eglė Kartanaitė rūpinosi
ir plenero dalyvių maitinimu,
ir pati kūrė

„Taurių statymas – primityvus,
aiškus ir suprantamas gydymo
būdas. Jų viduje – lyg žmogaus
gyvybė“, – ką savo kūriniu norėjo
pavaizduoti, aiškino Vilniaus
dailės akademijos antrakursė
Lina Nenartonytė

Keturias rudens dienas Linkės kaimo Kartanų vienkiemyje triūsė menininkai. Čia vyko pirmasis stiklininkų pleneras „Stiklo sodas“. Jo dalyviai buvo kauniečiai Valmantas Gutauskas, Artūras Rimkevičius, Sigitas Juknevičius, Eglė Kartanaitė, Linas Labanauskas, vilniečiai Viktoras Dailidėnas ir Lina Nenartonytė bei panevėžietis Remigijus Kriukas.

Renginio kuratorė E.Kartanaitė „XXI amžiui“ pasakojo, jog organizuoti tokį plenerą mintis jai kilo darže raunant česnakus. Laužyti galvos dėl jo pavadinimo nereikėjo – čia pat augo rudeninius vaisius nokinantis sodas. Prieš žodį „sodas“ dar turėjo pridėti kitą – „stiklas“. „Tuo metu mąsčiau: kuo prastesni mes už keramikus, tapytojus, kurie sugeba susirinkti į vieną vietą ir kažką daryti. Apie stiklininkų veiklą išvis mažai girdėti“, – kalbėjo magistrės laipsnį turinti E.Kartanaitė. Iš pradžių Eglė susisiekė su V.Dailidėnu. Vilnietis pritarė jos ketinimui. Pas save sukviesti stiklo meistrus Eglei nebuvo sunku, nes jie vienas kitą pažinojo.

Suvažiavo menininkai į E.Kartanaitės tėvų sodybą Linkės kaime. Svečius sužavėjo ją supanti aplinka: vos ne ranka pasiekiami Žalioji giria bei vingiuojanti Nevėžio upės vaga. Kur kūrybai kitą tokią vietą rasi. Langiniu stiklu pasirūpino sodybos šeimininkė Eglė, kiti atsivežė savų medžiagų. Dirbo nesidairydami ir kiekvienas atskirai. Projektinius sumanymus dar namuose buvo sumąstę. Stiklo darbų sukūrė nemažai. Eksponuoti juos sutiko Vilniaus ir Kauno galerijos. Panevėžio dvi galerijos prašė palaukti kitų metų, nes šiemet jau visos parodos suplanuotos. „Manau, jog mūsų kūryba bus suprasta. Gal ne visi išdrįs pasakyti, jog visiškai suprato. Ką apie darbus pagalvos parodos lankytojai, tegu ir lieka jų mintyse. Svarbiausia, išdrįsome pasirodyti, jog mes tokie esame“, – šypsojosi E.Kartanaitė.

Tokio stiklininkų plenero, kad jis vyktų kamerinėje erdvėje ir privačioje sodyboje, Lietuvoje dar nebuvo. Kitais metais šį rudenį čia dirbę menininkai galvoja sugrįžti.

Bronius VERTELKA

Linkės kaimas,

Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija