Atnaujintas 2005 spalio 7 d.
Nr.75
(1376)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Girdit, laikas eina...

Faustas MEIŽENIS, Adolfina VARNELIENĖ

Vyskupas Antanas Vaičius,
švenčiantis 55-ąją kunigystės
sukaktį, su seserimi Onute

Į Šačių bažnyčią pasveikinti
vyskupo atvyko telšiškiai

Vyskupas Antanas Vaičius (kairėje)
prie Rūpintojėlio tėviškėje,
Geidučių kaime, su Telšių
vyskupu Jonu Boruta

Jie visi 1950 metais gavo
kunigystės šventimus.
Sėdi antras iš kairės –
Antanas Vaičius

Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius stabteli ir mįslingai žvelgia į tolį, tarytum į nueitą Žmogaus – Sūnaus, Brolio, Kunigo,Vyskupo – būties kelią... Prabėgo 55-eri kunigavimo metai…

Ir augo, ir augo kaip medis...

1926 m. balandžio 5-ąją Geidučių kaimas ir Šačių parapija (Skuodo r.) sulaukė dar vieno žmogučio, kurio gyvenimą ir dabar tebesaugo Angelas Sargas, veda ta kryptimi, kur Dievas tiesia savo ranką ir žvelgia laiminančiomis akimis.

Mokėsi Antanukas Šačių ir Mosėdžio pradžios mokyklose. Į jo dabarties atsiminimus atskamba Šačių pradinės mokyklos vedėjo, Lietuvos patrioto Jurgio Baltrūno dainos žodžiai, pritaikyti ano meto tautos politinei situacijai: „Krito lenkai kaip lapeliai, lietuviai kaip mūrai...“. Ir audė šios dainos paskutiniai žodžiai moksleivių pasididžiavimo tautinę minčių juostą Lietuvos kariūnams, ir augo mokinukai, su jais kartu ir Antanukas, kaip medžiai tėviškės moly. Antanas ir Juozapa Vaičiai šešis savo vaikus mokė tikėjimo tiesų, žmogiškosios išminties.

Svajonės pildėsi

Ir Šatėse, ir Mosėdyje Antanukas patarnavo šv. Mišioms ir jau svajojo tapti kunigu. Vėliau mokėsi Skuodo gimnazijoje. Svajonės pildėsi. Sulaukęs šešiolikos metų, 1943-iaisiais, įstojo į Telšių kunigų seminariją. Kai ją 1946 metais uždarė, net 126 klierikai išvyko mokytis į Kauno kunigų seminarijos filosofijos kursą, tačiau baigė tik trylika. Iš jų septyni priklausė Telšių vyskupijai, o nuotraukoje prie Kauno Švč. Trejybės bažnyčios paminklo Kristui Karaliui įsiamžino visi Kaune studijavę Telšių vyskupijos įšventintieji kunigai ir klierikai. 1950 metų nuotraukoje: kun. Antanas Jurgaitis, dabar – Mažeikių altaristas, kun. Antanas Vaičius, šiuo metu Telšių vyskupas emeritas, kun. Pranciškus Rūžė, miręs, palaidotas Kartenoje, kunigai Jonas Rudzinskas ir Bronius Burneikis, abu mirę, palaidoti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios šventoriuje, klierikas Kazimieras Gaščiūnas – dabar monsinjoras, kanauninkas, Telšių seminarijos dėstytojas, kun. Juozapas Gunta, gyvenąs Nasrėnų senelių namuose (Kretingos r.), klierikas Bernardas Talaišis, dabar kunigas, išvykęs į JAV, klierikas Petras Puzaras, šiuo metu profesorius ir monsinjoras, hab. daktaras, Telšių kunigų seminarijos dėstytojas, klierikas Vladas Radveikis, klebonavęs Kvėdarnoje, jau miręs, ten ir palaidotas, kun. Pranciškus Venskus, altaristas, gyvenąs Mažeikiuose.

Skaudūs išbandymai

„Atėjo metas, kai sovietinė valdžia darė savo „tvarką“. Vežė į Sibirą pažangius Lietuvos žmones. Kartu su tėvais jo platybėse išsibarstė ir daug klierikų bei kunigų. 1946 metų pavasarį uždarė Telšių kunigų seminariją. Lietuvoje seminarija liko tik Kaune. Iš pradžių joje mokėsi per 400 klierikų, po metų, spaudžiant sovietinei valdžiai, beliko 150, dar po vienerių – 75 klierikai. Tuometinė valdžia daug metų leido mokytis tik 25 klierikams“, – mena vyskupas emeritas A. Vaičius.

1947 metais mirė sesuo Vaclava, kiek vėliau ir tėvas. Jo laidotuvėse būsimam vyskupui neteko dalyvauti, nes tais laikais telegramos keliavo net savaitę. O 1949-aisiais į Krasnojarsko kraštą išvežė seserį Bronislavą su keturiais vaikais. Mama su kitais vaikais, kad neišvežtų į Sibirą, brolis Juozas, kad nereikėtų eiti į sovietinę armiją, vežimo metu slapstėsi. Sesuo Stefa dabar gyvena Sitkūnuose, netoli Kauno.

Prasidėjo Bažnyčiai sunkus laikas, o išgyventi reikėjo. Ir sielą saugoti nuo negandų vėjų. Daug kas suprato, jog geriau uždegti žvakę, nei keikti tamsą, šildytis ir kitus šildyti jos kuklioje šviesoje.

1950 m. rugsėjo 30 d. A.Vaičius įšventintas į kunigus. Pirmąsias šv. Mišias aukojo Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje, nes į savo tėviškę bijojo vykti. Šv. Mišioms patarnavo Jonas Kaltenis (gyvena Kaune, turi šeimą) ir klierikas Juozas Urbonas (dabar – kunigas vienuolis). Jose namiškiai negalėjo dalyvauti dėl tuokart sunkios politinės atmosferos.

A.Vaičiaus dvasios šaltinis – kunigystė

Pirmoji vikaravimo parapija – Plungė. Joje dirbo tik devynis mėnesius. Dievo duotas gyvenimas laikė Antaną Žemaitijoje. 1952-1954 metais dirbo Klaipėdoje, Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Čia su juo kartu triūsė ir mokslo draugas kun. Bronius Burneikis. Vėliau klebonavimo metai Žygaičiuose (Tauragės r. 1954-1959), Salantuose (1959-1962), Lauko Sodoje (1962-1965), Akmenėje (1962-1973) ir Viekšnių vicedekanas.

Lauko Sodoje daug atkaklumo ir diplomatijos reikėjo, kol iš rajono valdžios išsiderėjo šiferio bažnyčios stogui uždengti. Kai stogas buvo pradėtas dengti, atėjo naujas valdžios įsakymas – darbą nutraukti ir šiferį atiduoti mokyklai. Nemalonumų buvo, bet ir stogas buvo uždengtas.

Ir pagaliau Telšiai. Kun. A.Vaičius klebonavo Šv. Antano Paduviečio Katedroje, buvo kurijos kancleris (1973-1975). Kai 1975 metais mirė vyskupas Juozas Pletkus, Telšių Katedros Kapitula vyskupijos valdytoju išrinko kun. A.Vaičių. Juo išbuvo iki 1982-ųjų. Popiežius Jonas Paulius II kun. A.Vaičių nominavo vyskupu ir paskyrė apaštaliniu administratoriumi Telšių vyskupijai ir Klaipėdos prelatūrai.

Padedant Angelui Sargui nueita ir per išdegintą lauką

Telšių vyskupystę vysk. A.Vaičius valdė 26-erius metus. Ilgiau nei vyskupas Motiejus Valančius, irgi ėjęs per išdegintą lauką. Vysk. A.Vaičiaus dvasios šaltinis – tartum giedanti erdvė, kurioje buvo girdimi kiti. Vyskupas emeritas dėkoja Dievui, kad dangaus šulinys atsivėrė. Telšių vyskupija nestokoja pašaukimų. Jo pastangų dėka atidaryta Kunigų seminarija, kuri išleido beveik 100 kunigų.

Gyvenimas po bažnyčios skliautais buvo ir šiurpulingas, ir gražus. Popiežius Jonas Paulius II vysk. A.Vaičiui rodė išskirtinį dėmesį. Vyskupas kreipėsi į Popiežių, kad Jurgį Matulaitį-Matulevičių paskelbtų palaimintuoju. Iškilmėse Romoje galėjo dalyvauti tik nedidelė Lietuvos delegacija, o iš Vakarų pasaulio atvyko per tris tūkstančius kunigų ir pasauliečių bei užsienyje esančių lietuvių arkivyskupų ir kunigų. Ta proga vysk. A.Vaičius įvairiose bazilikose aukojo šv. Mišias.

Džiugu, kad šalia vyskupo emerito buvo sesuo Onutė. O jubiliatas, baigiantis mūsų pokalbiui, rankomis parėmęs galvą, susimąstęs tarė: „Džiaugiuosi vyskupo Jono Borutos dvasingumu, naujais sumanymais vyskupijos labui, linkiu jam sveikatos“.

Jubiliatas prisimintas ir gimtojoje Šačių parapijoje

Simboliška, kad ši graži sukaktis, prisimenant artimiausius jubiliato žmones, paminėta ir gimtojoje Šačių parapijoje. Per šv. Mišias parapijos bažnyčioje Telšių vyskupas ordinaras J.Boruta kvietė šatiškius būti pavyzdžiu visiems, nes jų parapija išaugino vyskupą. Pamoksle ganytojas prisiminė ir didžiuosius vysk. A.Vaičiaus darbus – atkurtą Telšių kunigų seminariją, kuri ženkliai sustiprino Telšių vyskupijos kunigų gretas.

Vėliau didžiulė tikinčiųjų minia, pasimeldusi prie ilgamečio parapijos klebono kun. Vincento Senkaus kapo, aplankiusi jubiliato giminaičių amžinojo poilsio vietą kapinėse, susirinko į paminklo, skirto gimtojo Geidučių kaimo ir tėvelių gimtiesiems namams atminti, šventinimo iškilmes. Rūpintojėlį iš akmens sukūrė skulptorius Antanas Kmieliauskas. Gražus paminėjimas baigtas giminės pasibuvimu vietos mokykloje.

* * *

Kalbėdamiesi su vyskupu emeritu A.Vaičiumi, jaučiame jo sielos gelmėje glūdintį dvasinį skaidrumą, protingą, kaip dera dvasininkui, prisilietimą prie tikinčiojo ar abejojančiojo, sugebėjimą kiekvienam surasti individualų, šviesų, gerą žodį. Šia proga tinka Bernardo Brazdžionio eilėraščio „Ir tiems, ir tiems“ žodžiai:

Ar mes žinom, ko kas vertas,
Ar jūs žinot, kas nevertas,
Nes pasaulis šis sutvertas
Ir šventiems, ir nešventiems.


Aukime kaip medis auga,

Želkime žolė kaip želia,

Lykime kaip lyja lietūs
Ant visų, visur, visiems.

Telšiai – Šatės

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija