Atnaujintas 2005 spalio 12 d.
Nr.76
(1377)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Europos vyskupai aptaria pastoracijos strategiją

Mindaugas BUIKA

Popiežius siūlo svarstyti Susirinkimo pamokas

Vadovaujantis popiežiaus Benedikto XVI palinkėjimu „nebijoti šių dienų pastoracijai iškilusių iššūkių“ ir visada „būti pasirengusiems skelbti Vilties Evangeliją visiems“, rugsėjo 29 – spalio 2 dienomis į Romą susirinkę 34 Europos nacionalinių episkopatų vadovai aptarė esamą Bažnyčios padėtį žemyne praėjus keturiems dešimtmečiams po II Vatikano Susirinkimo. Jie stengėsi nustatyti tolesnio darbo direktyvas Europos vyskupų konferencijų tarybai (CCEE) priklausančioms vietinėms Bažnyčioms ir ypač atkreipti dėmesį į dvasinių pašaukimų, religinio švietimo, žiniasklaidos bei išaugusios migracijos problemas.

Į susitikimą savo atstovu atsiuntęs Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Andželą Sodaną, popiežius Benediktas XVI laiške jam pripažino, jog yra svarbu apsvarstyti „Susirinkimo pamokas dabartinei Bažnyčios ir visuomenės padėčiai Europoje“. Pripažinęs, jog per pastaruosius 40 metų po II Vatikano Susirinkimo tokios neigiamos tendencijos kaip laicizmas ir iracionalizmas vystosi toliau, Šventasis Tėvas pažymėjo Susirinkimo teigiamą įtaką saugant Bažnyčią nuo dar didesnės krizės antrojo tūkstantmečio pabaigoje. „Dabar mums reikia priimti ir perduoti Susirinkimo paveldą, kad nebūtų prarastas Viešpaties vadovavimas, duotas savo Bažnyčiai“, – rašė laiške Popiežius.

Paliesdamas antrąją CCEE plenarinio susitikimo temą – naująją evangelizaciją – Šventasis Tėvas pastebėjo, kad „per pastaruosius dešimtmečius nuolat stiprėjo suvokimas, kad evangelizacijos uždavinys yra labiau nei bet kada privalomas Europai“. Pastaruoju metu žemyne ypač ryškus religinis pliuralizmas ir vis gausėja musulmonų. Todėl žemyno krikščionims būtina suvokti, kad Evangelijos atsisakyti negalima ir kad Europa yra atsakinga už pasaulio evangelizaciją. Popiežius priminė, kad jo pirmtakai Paulius VI ir Jonas Paulius II nuosekliai laikėsi II Vatikano Susirinkimo mokymo ir „žinojo, kaip suburti žmones“, bei rodė misijinį uolumą ir tuo pat metu nepaliaujamą atvirumą dialogui.

Rengiamasi naujai ekumeninei asamblėjai

Kaip nurodoma CCEE susitikimo spalio 5 dieną paskelbtame komunikate, pasibaigusios plenarinės asamblėjos šeimininkas Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Kamilijus Ruinis, aptardamas temą „II Vatikano Susirinkimas ir Europa“, priminė popiežiaus Pauliaus VI suformuluotą pagrindinį tikslą: „garantuoti, kad XX amžiaus Bažnyčia iškiltų geriau apsirūpinusi priemonėmis skelbti Evangeliją šimtmečio žmonėms“ (enciklika „Evangelii nuntiandi“, 2). Šiam uždaviniui realizuoti reikalingas tvirtas ryšys tarp žmogaus centriškumo ir jo kristologinių šaknų, suprantamų kaip „Kristus yra tikrasis Žmogus“. Kardinolas K.Ruinis, priminęs per praėjusių po Susirinkimo keturių dešimtmečių ryškesnius Europos gyvenimo aspektus, – 1968 ir 1989 metų „revoliucijas“, mokslo pažangą, terorizmą, – teigė, kad krikščionybės uždavinys išlieka tas pats – garantuoti, jog „laisvoje ir demokratinėje visuomenėje veiktų esminės vertybės“.

Popiežiškosios krikščionių vienybės pirmininkas Romoje vykusioje CCEE metinėje asamblėjoje aptarė II Vatikano Susirinkimo ir ekumeninio dialogo santykius. Jis pabrėžė, kad dialogas – tai ne vien apsikeitimas idėjomis, bet tikrasis dalijimasis, kuris įtraukia ir pačią žmogiškąją būtį. Ekumeninis bendradarbiavimas taip pat negali būti suprastas tik kaip diplomatinis susitarimas „dėl minimumo“ arba pasidavimas reliatyvistinėmis nuostatoms. Čia yra svarbus tikras abipusis praturtinimas ir pasidalijimas kiekvienos konfesijos turimomis dovanomis. Būtent kardinolas priminė popiežiaus Benedikto XVI iškeltą „dvasinio ekumenizmo“ sampratą, kuri šiandien turi būti svarbiausia kelyje į krikščionių vienybę.

Ekumeniniam dialogui skatinti svarbi bus 2006-2007 metais rengiama Trečioji Europos ekumeninė asamblėja, kurią kartu su CCEE organizuoja Europos Bažnyčių konferencija (CEC). Londono arkivyskupas kardinolas Kormakas Merfis O’Konoras, pristatęs būsimąją asamblėją, priminė jos temą: „Kristaus šviesa, nušviečianti visus, yra viltis atsinaujinimui ir vienybei Europoje“. Ekumeninė asamblėja prasidės CCEE ir CEC atstovų vyskupų susitikimu Romoje 2006 metų sausio pabaigoje ir pasibaigs Sibiju mieste Rumunijoje 2007 metų rugsėjį daugiatūkstantiniu piligrimų suvažiavimu iš visos Europos. Kardinolas K.Merfis O’Konoras pabrėžė, kad vienas svarbiųjų būsimosios Ekumeninės asamblėjos tikslų – padėti Europos krikščionims stiprinti pasitikėjimą, „parodant galimybę gyventi pagal Evangeliją ir sekuliarizacijos paženklintoje kultūroje“.

Evangelizacijos uždavinių aktualumas

Vyskupų kongregacijos prefektas kardinolas Džiovanis Batista Rė, savo kalboje aktualizuodamas Europos evangelizacijos klausimą, sakė, jog žemyno istoriją ir tapatumą paženklinęs krikščioniškasis paveldas neleidžia vyskupams nuslysti į beviltiškumą „dvasinių dykumų ir kitų sunkumų akivaizdoje“, kuriuos kuria progresuojanti sekuliarizacija. Kiekvieno Europos vyskupo ryžtą turi skatinti tikėjimas ir atsakomybės jausmas vykdant evangelizaciją. Kardinolas Dž. Rė priminė, kad dabartinę krikščionybės krizę Rytų ir Vakarų Europoje lėmė skirtingos priežastys: žemyno rytinėje dalyje, kur kelis dešimtmečius praėjusio amžiaus antroje pusėje viešpatavo komunistinis režimas, sunkias pasekmes sukėlė buvęs valstybinis ateizmas.

Todėl kai kuriose šalyse – Čekijoje, Vokietijos rytuose bei Estijoje – krikščionys tikintieji jau sudaro tik nedidelę visuomenės mažumą, o dauguma gyventojų net nekrikštyti. Tuo tarpu Vakaruose kultūros nukrikščionėjimą atnešė sekuliarizmas ir praktinis materializmas, ypač palietęs tokias anksčiau tvirtomis katalikiškomis ir misijinėmis tradicijomis žinomas šalis, kaip Belgija, Olandija, Airija, Prancūzija ir Ispanija. „Esant tokiai situacijai, Europos vyskupai patvirtina neatidėliotiną „Gerosios Naujienos“ skelbimą ir krikščionybės inkultūrizaciją“, – teigiama CCEE susitikimo baigiamajame dokumente.

Atsižvelgdami į pastaruoju meti vis labiau plintančią tezę, kad „pasaulio ateitis priklauso nuo švietimo“, Romoje susitikę žemyno episkopatų vadovai daug dėmesio skyrė katechezei ir katalikiškai formacijai tiek mokyklose, tiek ir universitetuose. Šia prasme jie pritarė neseniai Bolonijoje pasiektam europiniam susitarimui dėl radikalaus universitetinės sielovados atnaujinimo, kuri apimtų ir profesorius, ir studentus, ir taip būtų sukurtas atitinkamas Europos universitetų bendradarbiavimo tinklas. CCEE delegatas katechezei mokyklose ir universitetuose italas vyskupas Čezarė Nosilja savo pranešime taip pat patvirtino, kad pagrindinė priemonė religiniam švietimui lieka „Katalikų Bažnyčios katekizmas“ ir šiemet paskelbtas jo Kompendiumas, kurių tekstą reikia naudoti „išmintingai ir kūrybingai“, atsiliepiant į dabarties visuomenės keliamus aktualiuosius klausimus.

Skatinamas Bažnyčios dalyvavimas žiniasklaidoje

Europos vyskupų žiniasklaidos komisijos pirmininkas šveicaras vyskupas Peteris Henričis papasakojo apie rugsėjo 15-18 dienomis Varšuvoje vykusią šios komisijos plenarinę asamblėją, kurioje dalyvavo 26 žemyno episkopatų atstovai. Buvo dar kartą akcentuota, kad kiekvienas episkopatas turėtų sudaręs pastoracinį planą socialinei komunikacijai ir didesnį dėmesį skirtų kompetentingų katalikiškos žiniasklaidos darbuotojų ugdymui. Bažnyčia turi aktyviau dalyvauti žiniasklaidoje, ir tai turi būti svarbi jos „viešosios tarnybos“ dalis, ypač žinant, jog šių dienų visuomenėje galima kalbėti apie realiai susiformavusią „žiniasklaidos kultūrą“.

Tai ypač svarbu dėl žiniasklaidos didžiulio poveikio jaunų žmonių mąstysenai ir elgsenai. „Jauni žmonės nori, kad mes nebijotume žiniasklaidos, – teigiama Varšuvos susitikimo kreipimesi. – Eikime į aplinką, kurioje Bažnyčia yra šaukiama dalyvauti visuomenės debatuose ir drąsinti tuos, kurie tai daro. Dėl Bažnyčios atsisakymo nukentėtų jos prestižas tiek pačioje žiniasklaidoje, tiek ir tarp jaunų žmonių“.

Minėtame už žiniasklaidą atsakingų vyskupų susitikime Lenkijos sostinėje taip pat buvo pastebėta, jog Bažnyčiai reikia vengti dviejų kraštutinių nuostatų: požiūrio, kad jauni žmonės, ypač vaikai, yra visiškai pasyvios žiniasklaidos „aukos“, kuriuos reikia saugoti, ir „utopinio“ suvokimo, kad neva jauniems žmonėms galima visiškai nurodinėti, kaip jie turi žiniasklaidą naudoti. Čia pirmiausia reikalingas geranoriškas dialogas, kurį Bažnyčia gali skatinti pirmiausia dalyvaudama pati.

Dėmesys migrantams, pašaukimams ir integracijos procesui

CCEE plenarinėje asamblėjoje Romoje taip pat kalbėta apie padidėjusį migrantų sielovados aktualumą. Stambulo (Turkija) katalikų vyskupas Lui Pelatras pažymėjo, kad migrantai sudaro integralią Europos istorijos dalį, tačiau šis aspektas ypač ryškus šių dienų mobilaus gyvenimo realybėje. Baigiamajame susitikimo dokumente išreikštas pageidavimas dėl migrantų sielovados geresnio koordinavimo visos Europos mastu, pasitelkiant įvairias šioje srityje veikiančias bažnytines organizacijas. Bažnyčia yra pašaukta ypač rūpintis emigracijoje gyvenančiais jaunais žmonėmis, moterimis, šeimomis, Rytų apeigų katalikų nedidelėmis bendruomenėmis.

Kaip dažnuose Europos vyskupų pasitarimuose, taip pat ir Romos susitikime buvo svarstyta nelengva dvasinių pašaukimų problema. Europos pašaukimų tarnybos pirmininkas austras vyskupas Aloyzas Kotgaseris pripažino, kad šioje srityje reikalingos naujos plačios apimties pastoracinės iniciatyvos ir glaudus bendradarbiavimas bei pasidalijimas turimais resursais. Pasak Europos vyskupų, šiuo metu egzistuoja du svarbūs faktoriai, skatinantys pašaukimus. Tai dalyvavimas katalikiškos organizacijos ar sąjūdžio veikloje, taip pat jaunų žmonių didesni bažnytiniai susitikimai, pavyzdžiui, Pasaulio jaunimo dienos, su jų gerai parengta atitinkama dvasine programa. Kadangi tai yra svarbu Europos Bažnyčios egzistencijai, nuspręsta vieną CCEE būsimųjų asamblėjų skirti kaip tik šiai temai.

Aptardama kai kurias Europos politinio gyvenimo aktualijas, CCEE apgailestavo dėl katalikiškosios Ispanijos vyriausybės sprendimo įteisinti homoseksualų „santuokas“. Kita vertus, buvo teigiamai įvertintas birželio mėnesį Italijoje vykęs referendumas, kuris parodė, kad žmonės nenori „balsuoti“ dėl žmogiškosios gyvybės likimo. Dar kartą buvo prisiminti iškilę sunkumai Europos integracijos procesui po to, kai Prancūzijoje bei Olandijoje referendumus laimėjo Europos Sąjungos konstitucinės sutarties priešininkai. Šie neigiami balsavimo rezultatai parodė, kad ir toliau išlieka nerimas dėl galimo identiteto ir tautinio savarankiškumo praradimo „supernacionalinės įstatymdavystės“ akivaizdoje.

JAV ir ES vyskupai aptarė globalines problemas

Europos bendrijos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) vicepirmininkas olandas vyskupas Adrianas van Lujnas ir generalinis sekretorius šveicaras monsinjoras Noelis Trenoras papasakojo apie šios organizacijos, vienijančios Europos Sąjungos episkopatus, veiklą. Ypač atkreiptas dėmesys į rugsėjo 21-23 dienomis Briuselyje vykusį pirmąjį Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos vyskupų susitikimą, kuriame buvo aptartos pagrindinės globalinės problemos transatlantinės partnerystės lygiu. Briuselio susitikime amerikiečių ir europiečių vyskupai pripažino, kad Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimas lieka esminis įtvirtinant taiką ir teisingumą pasaulyje, kuriame pastaruoju metu taip gausu konfliktų ir desperacijos.

Vyskupai tikisi, kad jų vaisingas tarpusavio bendradarbiavimas gali konstruktyviai pasitarnauti ir politiniam transatlantiniam dialogui, Bažnyčios turimo patyrimo visuomenėje ir katalikų socialinio mokymo aspektu. Tai ypač svarbu dabar, kai JAV ir ES santykiai pereina į naują fazę, kurioje iškyla ir nemažai prieštaravimų tiek sprendžiant karinius konfliktus, tiek ekonominius ir prekybinius klausimus. Amerikos ir Europos ganytojai sutarė, kad bendradarbiaujant JAV ir ES yra būtina suteikti visą įmanomą paramą pasaulio neturtingiausioms ir labiausiai marginalizuotoms tautoms, ypač Afrikos kontinente.

Prisiminę praėjusio dešimtmečio Balkanų karų katastrofiškas pasekmes, ganytojai atkreipė dėmesį į regione tebeesančią tarpetninę įtampą, neišpręstą Kosovo statusą, sunkią padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje. Pripažindami poreikį ieškoti būdų susitaikymui, jie taip pat pasižadėjo remti nelengvus išbandymus patiriančias regiono krikščionių bendruomenes. Sveikindami tam tikrą pažangą Artimųjų Rytų taikos procese, JAV ir ES vyskupai paliudijo savo vieningą solidarumą Bažnyčiai Šventojoje Žemėje. Jų manymu, reikia toliau intensyvinti taikos įtvirtinimo pastangas ir šioje intervencijoje Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų bendrumas turi kritinę reikšmę problemų galutiniam sprendimui.

Amerikiečių ir europiečių vyskupai Briuselyje svarstė ir dabartinio terorizmo akivaizdoje labai aktualų krikščionių ir musulmonų dialogo klausimą. „Jie pabrėžė, kad religijos laisvė ir tarpreliginis dialogas yra esminiai taikos garantai pasaulyje“, – teigiama Briuselio susitikimo baigiamajame dokumente. Jame taip pat pabrėžiama, kad reikia gerbti Bažnyčios ir valstybės skirtingus vaidmenis visuomenėje, tačiau „religija negali būti nustumta į privačią sferą, nes ji turi ir viešąją plotmę“. Tikėjimas padeda žmonėms įgyvendinti savąjį pašaukimą, ypač stiprindamas atsakomybę visuomeninėje veikloje.

Europos vyskupai savo svečiams iš Jungtinių Valstijų dar kartą pareiškė užuojautą dėl uragano „Katrina“ sukeltos stichinės nelaimės ir siūlė maldas bei materialinę paramą atsikuriant nusiaubtos pakrantės regionams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija