Atnaujintas 2005 spalio 14 d.
Nr.77
(1378)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Paminėtas Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros 10-metis

Kun. mgr. Andriejus SABALIAUSKAS

Spalio 6 dieną sukako lygiai dešimt metų, kai Klaipėdos universitete buvo įkurta Katechetikos katedra. Šiam jubiliejui paminėti Klaipėdos universitete buvo surengta dviejų dienų respublikinė mokslinė konferencija „Krikščioniškosios tradicijos formavimasis ir raida: pamaldumas ir atlaidai“. Konferencija, kurią organizavo Lietuvių katalikų mokslo akademijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas bei Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Katechetikos katedra, vadovaujama kun. doc. dr. Arvydo Ramono, vyko spalio 6 – 7 dienomis Klaipėdos universiteto Senato posėdžių salėje. Konferencijos pradžioje į susirinkusiuosius konferencijos dalyvius kreipėsi ir sveikinimo žodį tarė Telšių vyskupas doc. dr. Jonas Boruta, SJ, kuris savo sveikinimo kalboje priminė atlaidų praktikos svarbą Bažnyčioje ir jų pobūdį bei būtinumą nuolat kalbėti apie tradiciją ir tokių konferencijų pagalba tai pristatyti ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei. Sveikinimo žodį tarė ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus. Jis pasidžiaugė dešimt metų gyvuojančios Katedros veikla, išleistu nemažu būriu absolventų ir palinkėjo Katedrai ilgų gyvavimo metų ir dar daug tokių konferencijų. Konferenciją pasveikino ir Klaipėdos universiteto Senato pirmininkas prof. habil. dr. Stasys Vaitiekūnas, kuris pasidžiaugė Katedros gyvavimu ir savo sveikinimo kalboje pabrėžė tradicijos svarbą šių dienų pasaulyje bei priminė susirinkusiesiems apie tai, jog universitetų kūrimo darbas buvo pradėtas būtent Katalikų Bažnyčios dėka ir akademinė veikla tebėra neatsiejama nuo Bažnyčios gyvenimo. Šis glaudus Universiteto ir Bažnyčios bendradarbiavimas turi išlikti ir ateityje.

Po sveikinimų pranešėjai skaitė savo parengtus pranešimus įvairiomis temomis. Teologijos, katechetikos temomis pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros vedėjas kun. doc. dr. A.Ramonas, kuris kalbėjo apie tradicijos teologinę reikšmę šiandien. Pranešimą „Krikščioniškojo tikėjimo tradicija: liudijimas ir dialogas“ skaitė Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros dėstytojas kun. doc. dr. Vladas Gedgaudas. Kun. A.Sabaliauskas aptarė Žemaičių Kalvarijoje vykstančių Švč. M. Marijos atlaidų tradicijos svarbą, prasmę ir esmę šių dienų pasaulyje, o doc. dr. Eugenija Federavičienė kalbėjo apie garsaus posakio ir kartu savotiškos vienuolynų taisyklės „Ora et labora“ įtaką ir sklaidą krikščioniškoje kultūroje.

Etnologijos tema pranešimą skaitė prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, kuriame nagrinėjama katalikų maldingų praktikų tradicija ir atsirandančios šiose praktikose naujovės. Dr. Jonas Mardosa savo pranešime aptarė kelionių į atlaidus kaip migracijos formą Lietuvoje ir šios formos istorinį kontekstą ir tendencijas. Etnologė Gražina Kadžytė kalbėjo apie kermošių ir pakermošių aukštaitiškame atlaidų modelyje. Lietuvių liaudies kultūros tyrinėtoja Rita Balkutė konferencijos dalyviams pristatė savo surinktą tyrimų medžiagą apie Atsimainymo atlaidus Veisiejuose ir šių atlaidų regioninės tradicijos unikalumo apraiškas. Po visų pranešimų konferencijos nariams buvo pristatytas ir parodytas R. Balkutės sukurtas videofilmas apie Žemaičių Kalvarijos atlaidus.

Antroji konferencijos diena buvo skirta istorijai, dailėtyrai, komunikacijai ir literatūrologijai. Marius Ščavinskas kalbėjo tema „Per Kryžiaus karus į sielos išganymą? (Atlaidai ir kova su pagonimis: identifikacinės problemos)“. Dr. Liudas Jovaiša aptarė atlaidų praktiką Žemaičių vyskupijoje. Klaipėdos universiteto dėstytojas dr. Vacys Vaivada pristatė savo pranešimą, kuriame nagrinėjo XVI a. pirmos pusės atlaidų tradicijos Pietų Žemaitijoje kontekstus. Doc. dr. Roma Bončkutė kalbėjo apie pasikeitusio pasaulio topą XIX amžiaus literatūroje. Dr. Liepa Griciūtė aptarė Vilniaus Dievo Kūno procesijas XX a. pradžioje. Dr. Arūnas Streikus nagrinėjo atlaidų Žemaičių Kalvarijoje, Pivašiūnuose ir Šiluvoje pobūdį ir reikšmę sovietmečiu.

Pasibaigus konferencijai vyko baigiamoji diskusija ir konferencijos aptarimas. Tokio pobūdžio konferencija – puiki galimybė iš naujo pažvelgti į krikščioniškąją tradiciją Lietuvoje ir ją išnagrinėti įvairiais aspektais. Minint Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros dešimtmečio jubiliejų ši konferencija aktualiomis temomis yra puikus liudijimas visuomenei, kad mokslinis požiūris į krikščioniškosios tradicijos raidą, religijos ir kultūros santykį ne tik yra įmanomas, bet ir būtinas. Ši konferencija dar kartą patvirtino tokio pobūdžio renginių svarbą ir būtinumą nuolat gilinantis į esminius krikščioniškosios tradicijos formavimosi ir raidos momentus, nuolat ieškant atsakymo į iškeltus klausimus. Konferencijoje skaitytų pranešimų straipsniai bus publikuojami LKMA metraštyje, taigi ir negalėjusieji dalyvauti turės puikią galimybę susipažinti su pranešimų turiniu ir taip pagilinti savo žinias.

Klaipėda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija