Atnaujintas 2005 spalio 21 d.
Nr.79
(1380)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Varguolių gelbėtojai

Benjaminas ŽULYS

Kauno meras Arvydas Garbaravičius,
Socialinių reikalų komiteto pirmininkė
Loreta Kudarienė ir vicemeras
Erikas Tamašauskas įteikia
duonos kepalą Lietuvos samariečių
Kauno skyriaus pirmininkui
Mindaugui Vėlyviui

Kun. Gintaras Vitkus, SJ,
šventina Duonos dalijimo punktą

Įvairiai susiklosto kai kurių žmonių gyvenimai, likimai. Ne vieną jų regime besikapstantį šiukšlių konteineriuose, rankiojantį tuščius butelius ir nešantį į stiklo taros supirktuves. Kiti neturi kur priglausti galvos, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra praradę būstą. Todėl ieškoma galimybių, būdų, kaip šių žmonių nelengvą dalią palengvinti. Kauno mieste veikia senelių, vaikų bei paauglių prieglaudos Kartų namai. Tokių ir panašių esama ir kitose šalies vietovėse, nes jų reikia ne vien didesniuose miestuose, o ir mažesnėse gyvenvietėse, miesteliuose.

Kaune, atokioje Vilijampolės vietovėje, kurį laiką veikė Sriubos valgykla. Po kurio laiko ji persikėlė į erdvias, patogias, žiemą šildomas patalpas Partizanų gatvės penktuoju numeriu pažymėtame pastate. Čia socialiai remtini žmonės pernai jau atšventė Kūčias. Neseniai šiame pastate pradėjo veikti moterų nakvynės namai, duonos dalijimo punktas.

Duona anksčiau buvo dalijama Senamiestyje. Šią iniciatyvą parodė Lietuvos samariečių Kauno skyriaus paramos ir labdaros fondas. Beje, jį įkurti kauniečiams padėjo ir Vokietijos Hamburgo bei Visbadeno miestų bičiuliai samariečiai.

Jie ne kartą yra lankęsi Kaune.Ir tą dieną, tų namų komplekso atidarymo metu, čia lankėsi svečias iš Vokietijos „Gerd Priuter Vorsitzender“.

Viena iš globėjų, samarietė Irena Braziūnienė, sakė, kad duona dalijama tiems žmonėms, kurie yra užsiregistravę darbo biržoje arba turi miesto savivaldybės nukreipimus. Šie žmonės gyvenime patiria nepriteklių. Metinių švenčių proga jie taip pat nepamirštami.

Moterų nakvynės namams pastate skirtas visas antras aukštas – dešimt kambarių, kuriuose galės gyventi dvidešimt moterų. Čia jos išbus pusę metų, o paskui nežinia, kaip susiklostys jų tolimesnis gyvenimas. Gal neprapuls, gal vėl kas nors išties atjautos ranką. Čia moterų patogumui yra nemaža virtuvė – kas ko turi, atsineša, išsiverda, išsikepa. Gyventojų žinioje – ir šaldytuvas, skalbimo mašina. Gal ne viena moteris tokių paprastų patogumų iki šiol neturėjo. O kai kurios moterys, nors ir turi kur gyventi, bet patiria vyro smurtą, girtuoklystes. Šių socialinės pagalbos socialiai remtiniems žmonėms centro direktorius Zenonas Abramavičius pastebi, kad tokioms į krizines situacijas atsidūrusioms nelaimėlėms čia bus paskirti du kambariai, o jei reikės, bus apgyvendinti ir jų vaikai. Manoma, kad šiuose namuose galės įsikurti trisdešimt moterų. Be jau minėtų patogumų, čia yra dar vienas kambarys pasišnekučiuoti su kitomis gyventojomis, pažiūrėti televizorių.

Ir tai dar ne viskas. Centre yra parengtas net 71 bendrabučio tipo kambarys, skirtas buvusiems globos namų auklėtiniams, kurie, sulaukę pilnametystės ir gavę pašalpas, dabar turi tuos namus palikti. Taip pat veiks asmenų su psichikos negalia dienos užimtumo centras.

Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius Socialinės pagalbos centro atidarymo dieną sakė, kad šiems namams miesto savivaldybė skyrė milijoną litų, dar tiek atseikėjo šalies vyriausybė.

Moterų nakvynės namus per jų atidarymą pašventino Šv. Antano Paduviečio klebonas kun. Vytenis Vaškelis, o Duonos dalijimo punktą – Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus, SJ. Jis pastebėjo, kad centro įkūrimas yra svarbus reiškinys, tačiau drauge atkreipė dėmesį, kad geriau būtų, jog tokių globos namų prireiktų kuo mažiau, kad žmonės turėtų savo pastogę, savo šeimą, galėtų džiaugtis ir gyventi visavertį gyvenimą.

Kaunas

Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija