Atnaujintas 2005 spalio 26 d.
Nr.80
(1381)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Praradę moralę

Seniau Lietuvoje sklandė anekdotiškos istorijos, kaip susipykę tautiečiai išspręsdavo savo problemas, parodydavo neapykantą priešininkams. Ogi paprasčiausiai – vyrai pasičiupdavo kokią lazdą ar tvoros mietą ir trinkteldavo kur nors per minkštą vietą savo „neprieteliams“. Moteriškės dar sumaniau parodydavo savo emocijas – tiesiog pasikeldavo sijoną ir parodydavo viena kitai nuogą užpakalį. Bet tai būdavo seniau, mūsų senelių ir prosenelių laikais. Dabar tarpusavio santykiai aiškinami kur kas brutaliau, smarkiau, praliejant kraują, netgi šaudantis, žudant. O nuogų užpakalių galima pamatyti daug – pilna jų televizijos ekranuose, bulvarinės spaudos puslapiuose, jais mėgaujamasi striptizo klubuose ir t.t.

Įprasta, kad savo nuogutėles ar bent skuduro skiautele pridengtas grožybes plačiajai visuomenei, prieš televizijos kamerų ar fotoaparatų objektyvus demonstruoja moterys. Bet pas mus tuo reikalu nenori atsilikti ir stiprioji lytis. Žiūrėk, kokiame nors puošniame žurnale ar sieniniame spalvingame kalendoriuje ima ir atsiranda apsinuoginusių vyrų nuotraukų. Vienos partijos bičiuliai net reklaminiame plakate rinkimų kampanijos metu nusifotografavo Adomo kostiumais, prisidengę savo gėdą tik gėlės žiedeliu.

Plačiai buvo reklamuojamas šį rudenį Lietuvoje pirmą kartą organizuotas komercinio kino festivalis „A X X“ , kurio tema – „Geismas ir grožis“. Tai buvo ne bet kokie filmai, o erotiniai, kuriuose vaidino gerai žinomi šalyje vyrai. Jie prieš kino kameras apsinuogino ir tuo netgi didžiuojasi. Žinomas fotografas, fotografijos, kino ir TV kritikas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas maloniai sutiko vaidinti ir net apsinuoginti erotiniame filme „Dovana“. Šiame filme, tiesa, su drabužiais, vaidino ir televizijos laidų prodiuseris, vedėjas, šou verslo atstovas Arūnas Valinskas. Beje, jisai žiniasklaidai prisipažino, jog, jeigu būtų reikėję pagal scenarijų, irgi būtų nusirengęs.

Filme „Ponas Pimpis“ vaidino aktorius Audrius Bružas. Vien pavadinimas ko vertas – tikriausiai nuogybių čia irgi buvo daug. Ką ne ką, o pavadinimus tautiečiai savo kūriniams tikrai „moka“ parinkti, netgi vartodami rusiškus keiksmažodžius. Pavyzdžiui, kad ir erotinių filmų festivalio „dalyvis“ – filmas „Matvaju“. „Puikus“ rusiško keiksmažodžio, tiesa, šiek tiek perdaryto, pritaikyto mūsų šaliai, panaudojimas. Neliko nuošalyje ir gėjų ar transvestitų tema. Filme „Tėvai ir vaikai“ vaidino žinomas aktorius Vidas Petkevičius. Daugiau ar mažiau apsinuoginę vaidino filmuose dainininkai Hokšila, Tomas Krivickas-Psichas, Jurgis Didžiulis iš grupės „Inculto“ ir kiti žinomi šalyje žmonės. Beje, žiniasklaidoje minima, kad visi aktoriai erotiniuose filmuose vaidino be jokio honoraro, geranoriškai. O tų filmų kūrėjai žinomus aktorius, dainininkus ir kitus žinomus žmones kvietėsi vaidinti todėl, kad į kino sales būtų galima prikviesti daugiau žiūrovų. Esą šiaip lietuviai vangokai vaikšto į kino teatrus...

Atrodo, šiuo atveju ne taip būtinai ir reikėjo kviesti vaidinti nuogus ar pusnuogius žinomus žmones. Būtų pakakę afišose tik nurodyti, kad filmai erotiniai, ir išspausdinti keletą vaizdelių iš meilės scenų ar vieno kito nuogalio atvaizdą – ir tikrai skubėtų žiūrovai į seansus, gal net nusidriektų eilės prie kino teatrų kasų. Juk ne paslaptis – ką jau mėgsta tautiečiai, tai mėgsta... Moralė, dorovė pas mus jau taip pašlijusi, kad nėra ko stebėtis, jei be kalbų apie „kitą galą“, be nuogų gražuolių nuotraukų, be visokių nešvankybių, sekso kupinų filmų daugelis tiesiog neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Nėra ko per daug stebėtis ir tuo, kad panašiuose filmuose mielai vaidina ir dainininkai bei aktoriai. Kai kam tai – gera reklama, kai kam – kelio į kūrybines aukštumas pradžia (o gal pastebės, įsidėmės, pakvies filmuotis kituose filmuose ar bent reklaminiuose klipuose?), kai kam tai savotiška atrakcija. Juk ne paslaptis, kai kurių dainininkų repertuare yra dainų su panašiais erotikos elementais, kai kurie mūsų aktoriai jau vaidino menkaverčiuose, žemo meninio lygio lietuviškuose videofilmuose, kur nuolat skamba keiksmai, nešvankybės, vaizduojamas palaidas gyvenimas. Betgi stebina tai, kad panašiuose filmuose sutinka vaidinti jaunosios kartos auklėtojas, būsimųjų žurnalistų mokytojas, universiteto dėstytojas. Universiteto, kuris išlaikomas iš valstybės biudžeto, tai yra iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tokie dėstytojai panašiais poelgiais ne auklėja jaunimą, bet jį luošina, demoralizuoja, skatina sekti blogais pavyzdžiais ir niekinti šventus dalykus.

Žiniasklaidoje kai kurie „aktoriai“ bandė teisintis, esą jie sutiko vaidinti tik erotiniuose filmuose, o pornografiniuose jokiu būdu nesutiktų. Kam tas akių dūmimas? Erotika ir pornografija – labai panašūs dalykai, menkas tarp jų skirtumas ir nereikia aiškinti, kad erotika yra geras dalykas, o pornografija – jau blogas. Riba, skirianti pornografiją nuo erotikos, nežymi ir sunku atskirti, kas yra kas. Nuogas užpakalis ir lieka nuogu užpakaliu, kad ir kaip jį vadintum. Štai ką aiškina „Tarptautinių žodžių žodynas“:

„Erotika (gr. erotikos – meilės) – jutiminė meilė, geidulingumas. Erotizmas (gr. eros) – kūniška meilė, padidėjęs lytinis potraukis. Pornografija (gr. porne – paleistuvė) – nepadoraus turinio rašiniai, piešiniai, fotografijos, filmai, vaizduojantys erotines scenas ir žadinantys skaitytojo, žiūrovo seksualinį smalsumą. Seksas (lot. sexus – lytis) – visuma psichinių reakcijų, išgyvenimų, elgesio normų, susijusių su lytiniu potraukiu ir jo pasitenkinimu, lytiniai santykiai...“ Šie terminų apibūdinimai labai aiškiai parodo, kas yra kas, ir kad tai – „ta pati panelė, tik kita suknelė“. Sąvokos kitokios, o jų turinys – panašus.

Be abejo, į erotinio festivalio filmų seansus vaikai ir paaugliai nebus leidžiami. Tačiau greitai tokie filmai pasirodys TV ekranuose ir taps prieinami visiems. Na, ir kas, kad ekrane pasirodo užrašas, rekomenduojantis žiūrėti filmus tik suaugusiems. Retai kas tų užrašų paiso, vaikai sugeba nuo tėvų pasislėpę pasižiūrėti tokių „meno šedevrų“. Atsiranda gudručių meistrų – lengvo pinigo mėgėjų, kurie panašius filmus įrašo į vaizdo kasetes ir jas pardavinėja. Erotinių pornografinių filmų galima rasti turgavietėse, net prekybos centruose, niekas nekontroliuoja, kas ten parduodama.

Sovietmečiu lietuviški meniniai filmai buvo populiarūs, gerai vertinami, susilaukę net tarptautinio pripažinimo, pelnę apdovanojimus SSRS kino festivaliuose. Dabar meninių filmų kūrimas mūsų šalyje beveik sužlugdytas, valstybė paremia vos vieno kito filmo kūrimą. Kino režisieriai sukasi kaip kas išmano, ieško rėmėjų, imasi net visai neįprastų darbų. Matyt, ne iš gero gyvenimo kai kurie kūrėjai bando kurti erotinius filmus. Ar tokių filmų kūrimas ateityje netaps masiniu reiškiniu, ar nepasipils meilės žaidimų, nuogutėlių moterų ir vyrų gyvenimo vaizdai iš kino ir televizorių ekranų kaip patvinusių upių vanduo?

Pamenu, 1970-aisiais Anykščių krašte, Jokūbėliškio pradinėje mokykloje, Lietuvos kino studija filmavo meninį filmą „Vyrų vasara“ (rež. Marijonas Giedrys). Masinėse scenose dalyvavo daugybė aplinkinių sodžių gyventojų. Tačiau kai prireikė viename epizode nufilmuoti nuogą moterį, nė viena nesutiko net už didelius pinigus nusirengti ir trumpam atsigulti pirtelėje, kol tas epizodas bus nufilmuotas. Tokią moterį kino kūrėjai rado tik sostinėje, bet irgi prišnekino labai sunkiai. O dabar? Tik pamok ranka, paprašyk, paskelbk – filmuosis, fotografuosis daugelis moterų ir vyrų nuogut nuogutėliai. Be jokio gėdos jausmo, sąžinės graužimo, pamiršę dorovingumą, aukštą moralę, žmogiškas vertybes, į purvą pamynę gražius, prasmingus ir į aukštybes iškėlę žemus, mažareikšmius dalykus.

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija