Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Varšuva: patriotizmas, liustracija ir dekomunizacija

Petras KATINAS

Naujasis Lenkijos premjeras Kazimežas Marcinkievičius EPA-ELTA nuotrauka

Lapkričio 10 dieną Lenkijos Seimo Žemieji rūmai patvirtino jau 12-ąją šalies vyriausybę po komunistinio režimo žlugimo 1989 metais. Dar prieš balsavimą buvo visiškai aišku, kad buvę sąjungininkai per parlamento rinkimų kampaniją „Pilietinė platforma“ ir „Įstatymo ir teisingumo“ partija, bent jau dabar, pasuko skirtingais keliais. Vyriausybę sudarė labai konservatyvia vadinama „Įstatymo ir teisingumo“ partija. Tiesa, į vyriausybės sudėtį buvo įtraukti du artimi „Pilietinei platformai“ žmonės – sveikatos apsaugos ministru tapo žinomas kardiologas Zbignevas Beliga, anksčiau gana griežtai kritikavęs „Įstatymo ir teisingumo“ partijos programą. Regionų vystymo ministerijai vadovaus irgi garsėjanti gana liberaliomis pažiūromis buvusi Verslo vystymo agentūros viceprezidentė Gražyna Gesicka.

Vatikanas ir Rusija: santykių problemos bei viltys

Arkivyskupo Džiovanio Lajolo vizito Maskvoje vertinimai

Mindaugas BUIKA

Vatikano santykių su valstybėmis sekretoriaus arkivyskupo Džiovanio Lajolo vizitas Maskvoje paskutinėmis spalio mėnesio dienomis visuotinai buvo įvertintas kaip dar viena pastanga gerinti Šventojo Sosto ir Rusijos valstybės bei vietinės Katalikų Bažnyčios ir Stačiatikių Bažnyčios santykius. Plačiai cituotuose arkivyskupo Dž.Lajolo, kurio pareigos atitinka užsienio reikalų ministro postą, interviu rusų katalikų žiniasklaidai buvo pažymėtas poreikis įtvirtinti visaverčius Vatikano ir Rusijos diplomatinius santykius ir užtikrinti Rusijos katalikų bendruomenei prideramą vietą šalies visuomenės gyvenime. Svečias iš Romos taip pat vadovavo šv. Mišioms, kuriomis Maskvos katalikų katedroje buvo užbaigtos vietos diecezijos Eucharistijos kongresas.

Nepasiklydęs tarp skaičių, formulių ir ideologijų

Akademiko Broniaus Grigelionio gimimo 70-osioms metinėms

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Akademikas Bronius Grigelionis (viduryje) su kolegomis matematikais, kilusiais iš Pasvalio, prof. V.Bagdonavičiumi ir doc. Antanu Apyniu Pasvalio P.Vileišio gimnazijoje Nuotrauka iš asmeninio akademiko Broniaus Grigelionio archyvo

Prieš septyniasdešimt metų vėlyvą rudenį Igno Grigelionio (1894-1973) ir Onos Valeikaitės-Grigelionienės (1905-1986) šeimoje, gyvenusioje Iciūnų kaime (Pasvalio r.), gimė berniukas, Vaškų Šv. Juozapo bažnyčioje pakrikštytas. Tėvai užaugino devynis vaikus, sveikus, gabius, darbščius žmones. Keturi iš jų jau mirę, gyvenimu tebesidžiaugia penki.

Ši gausi, darni, darbšti, religinga šeima gyveno patriotinėmis nuostatomis. Tėvo jaunystė sutapo su Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu. Jis buvo Vaškų būrio partizanas, kovojęs su bolševikais ir bermontininkais.

Paminklinis akmuo knygnešiui

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Paminklą šventina kun. Virgilijus Dudonis Autoriaus nuotraukos

Spalio 28 dieną Kaune, šalia „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos, nedidelėje aikštėje, atidengtas paminklinis akmuo knygnešiui Mykolui Račkui (1866-1937). Į paminklo atidengimo šventę atvyko gausus būrys garbių svečių: Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas, Šilainių parapijos klebonas mons. Lionginas Vaičiulionis, knygnešio M.Račkaus vaikaitė Lietuvos knygnešių draugijos pirmininkė doc.Irena Kubilienė, knygnešio K.Akelaičio duktė Laima Akelaitytė, „Ąžuolo“ katalikiškos mokyklos moksleiviai, pedagogai, paminklinio akmens statybos iniciatoriai ir jo statytojai, Šilainių bendruomenės nariai ir vadovai.

Kelias į niekur

Stasys Šačkus (1907-1985) 1945-1955 metais kalėjo Komijoje; buvo lengvaatletis, 1937 metų Europos krepšinio čempionas

Daugiausia buvo bendrojo režimo lagerių

Gyvenimo sąlygos bendrojo režimo lageryje nebuvo labai sunkios. Iš bado čia nemirdavo, nors daug žmonių sirgo ir mirdavo nuo ligų – maisto produktuose katastrofiškai neužtekdavo vitaminų. Mirtingumas lageriuose buvo mažesnis už bendrąjį gulago vidurkį. Ir vis dėlto lagerio režimas žmones neretai pastūmėdavo į visišką beviltiškumą ir drąsesni kaliniai ryždavosi iš lagerių bėgti. Bėgliai neturėjo jokių galimybių išsiveržti į laisvę: aplink šimtus kilometrų tyvuliavo pelkės, jokių kelių, o retose gyvenvietėse jų laukdavo čekistų pasalos. Sugautus kalinius bausdavo žiauriausiais būdais, pavyzdžiui, vasarą nurengtus „nusikaltėlius“ pastatydavo pririštus prie sargybos bokštelių, kad juos sugeltų mašalai. Per keletą valandų žmogus, netekęs daug kraujo, mirdavo.