Atnaujintas 2005 lapkričio 18 d.
Nr.87
(1388)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kauno dekanate

Atidengtas pirmasis paminklas Lietuvos partizanų motinai

Šv. Mišias už Lietuvos partizanų
motinas aukojo mons. Alfonsas
Svarinskas ir kun. Robertas Skrinskas
Autoriaus nuotraukos

Partizanų motinos portretą
iš ąžuolo išdrožė garliaviškis
tautodailininkas Adolfas Teresius

Renginio dalyviai Lietuvos
Kankinių bažnyčios šventoriuje
prie paminklo Lietuvos
partizanų motinai

DOMEIKAVA. Spalio 30-ąją Lietuvos Kankinių bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos partizanų motinas. Jas aukojo Lietuvos partizanų kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir klebonas kunigas Robertas Skrinskas. Pamoksle monsinjoras priminė Lietuvos partizanų motinų nenumaldomą skausmą: „Yra daug pavyzdžių, kai partizaninėje kovoje žuvo daug brolių ir seserų iš vienos šeimos. Štai prie Luokės žuvo septyni broliai Vasiliauskai. Prie Šilavoto (Prienų r.) – penki broliai ir sesuo Sanvaičiai, o kitus penkis KGB nukankino. Motina išprotėjo. Kaimynai ją slapstė, maitino ir globojo. Ukmergės aps., Siesikų vls. (dabar Taujėnų sen.), Aukštuolių kaime, gyveno katalikiška Katliorių šeima, o jos penki broliai partizanai žuvo už Lietuvos laisvę. O kiek tokių tragiškų aukų buvo Lietuvoje?!“. Juk rezistencinėje kovoje žuvo apie trisdešimt tūkstančių kovotojų už nepriklausomybę. Pasak monsinjoro, dar nepažymėtos visos žūties vietos, nesudaryti visų žuvusių partizanų tikslūs sąrašai. „Milžiniškas kančias iškentė mūsų partizanų motinos, jos vertos didžiulės pagarbos, paramos, paguodos, ramybės, amžinos šlovės“, – baigdamass sakė mons. A.Svarinskas.

Mintis, kad reika sukurti tokį paminklą, gimė Lietuvos politinių kalinių sąjungos Kauno skyriuje. Skyriaus pirmininkas Sigitas Grigaitis seniai puoselėjo idėją rasti vietą Kaune paminklui Lietuvos partizanų motinai. Skyriaus nariai pradėjo rinkti aukas paminklo statybai. Visų nuostabai, Kauno valdžia nerado vietos Kaune pastatyti paminklui Lietuvos partizanų motinai. Pagaliau rasta vieta Kauno rajone, prie Lietuvos Kankinių bažnyčios Domeikavoje. Susitarta ir dėl paminklo vietos, ir dėl statybos. Partizanų motinos portretą iš ąžuolo išdrožė garliaviškis tautodailininkas Adolfas Teresius.

Lietuvos Kankinių bažnyčios šventoriuje, prie paminklo Lietuvos partizanų motinai, įvyko mitingas, kurį pradėjo S.Grigaitis. Jis, sakė: „Mes visi žinome, kaip buvo elgiamasi su žuvusiais partizanais. Jų kūnai buvo niekinami miestelių aikštėse, spygliuota viela surištomis rankomis sumetami į pakelės griovius, tualetų duobes, mėšladuobes. Didelė dalis rezistencinės kovos dalyvių kapaviečių nežinoma ir šiandien. Neįsivaizduojamos partizanų motinų kančios, gėla ir skausmas netekus savo sūnaus, dukters arba net visos šeimos narių. LPKS Kauno skyrius įgyvendino seną savo tikslą – pastatyti paminklą Lietuvos partizanų motinai. Savo lėšas paminklui aukojo kauniečiai Antanas Ruškys, Gediminas Dobkevičius, dimisijos majoras, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Juozas Armonaitis, Birutė Runaitė-Šidlauskienė ir daug kitų aukotojų“.

Paminklą atidengė Lietuvos partizanai B. Šidlauskienė ir J.Armonaitis. Jį pašventinęs mons. A.Svarinskas, pabučiavo ąžuolo kamieną su partizanų motinos portretu. Iškilmėse kalbėjo Lietuvos Seimo narys, LPKTS pirmininkas Povilas Jakučionis, LLKS pirmininkas dim. kpt. Jonas Čeponis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas Algirdas Petrusevičius, Kauno miesto savivaldybės narys Gediminas Budnikas, Prienų LPKT bendrijos pirmininkas Pranas Morkūnas, dim. mjr. J.Armonaitis. Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad paminklo Lietuvos partizanų motinai seniai reikėjo, kol pagaliau gražia kauniečių iniciatyva šis sumanymas įgyvendintas. Paminklo autorius A.Teresius dėkojo už parodytą pasitikėjimą jam įgyvendinant paminklo koncepciją, pačią idėją. „Tai atsakingas darbas man, jaunam tautodailininkui“, – sakė paminklo autorius. Skambėjo Lietuvos patriotinės karių, partizanų dainos, kurias atliko Lietuvos šaulių vyrų choras „Trimitas“, o pabaigoje Domeikavos kalvoje prie paminklo nuvilnijo „Tautiška giesmė“. Paminklo papėdė buvo nuklota gyvų gėlių puokštėmis, supleveno žvakučių liepsnelės.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija