Atnaujintas 2005 lapkričio 18 d.
Nr.87
(1388)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pretendentas į Europos čigonų karaliaus sostą iš Moldovos

Petras KATINAS

„Visų Europos ir NVS šalių čigonai, vienykitės!“ – tokį jau kiek primirštą sovietinių laikų šūkį apie „visų šalių proletarų“ vienybę paskelbė Moldovos čigonų baronas Artūras Čeraris. Jis su bendraminčiais pasiskelbė būsimosios čigonų karalystės lyderiu. A.Čeraris pabrėžė, kad jis suinteresuotas ne tiek čigonų karalystės sostu ir karūna, kiek pirmiausia savo tautos atgimimu. „Čigonų tautos atgimimas – vienintelis mano tikslas“, – paaiškino Moldovos čigonų baronas savo sprendimą siekti karališkosios Europos čigonų karūnos. A.Čeraris teigia, kad jo planams tapti NVS ir Europos čigonų karaliumi jau pritarė Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos čigonų bendruomenės. „Ponai! Pasaulyje prasidėjo trečiasis tūkstantmetis, o mano tauta vis dar tebegyvena feodaliniame laikotarpyje“, – su nuoskauda kalbėjo moldovų čigonų baronas.

Iš tiesų čigonų problemą pripažįsta daugelis. Ne tik buvusiojoje Sovietų Sąjungoje, bet ir visoje Europoje. Ypač tose šalyse, kuriose čigonų bendruomenės sudaro nemažą gyventojų dalį. Tai pirmiausia Moldova, Rumunija, Vengrija, Balkanų kraštai. Ir klausimas, kaip integruoti čigonus į visuomenę, keliamas jau kelis dešimtmečius. Šią problemą bandoma spręsti įvairiais būdais, tačiau ji visose šalyse beveik vienoda: didelis neraštingumas, nedarbas, medicininio aprūpinimo nebuvimas. Visa tai skatina nusikalstamumo didėjimą čigonų bendruomenėje. Aišku, čigonų nusikaltimų, tikrų ar tariamų, nė iš tolo negalima lyginti su vis labiau pasaulyje garsėjančios rusų mafijos ar kitų „išsilavinusių“ buvusio komunistinio lagerio nusikaltėlių grupių siautėjimu visame pasaulyje. Čigonai garsėja nebent smulkiomis vagystėmis, apgavystėmis ar narkotikų prekyba. Tačiau tai tiktai smulkmė, palyginti su vadinamojo civilizuoto pasaulio tautų atstovų vykdomais nusikaltimais. Vis dėlto daugelio žmonių sąmonėje čigonai įsitvirtino kaip atstumtieji.

Moldovoje, kurios čigonų baronas užsimanė tapti Europos čigonų karaliumi, gyvena apie 100 tūkstančių čigonų, kurie, kaip ir daugelyje šalių, vadinasi romais. Tačiau, kaip teigia romų baronas A.Čeraris, Moldovoje čigonų yra mažiausiai tris kartus daugiau. Pastaruoju metu pastebima Moldovos čigonų imigracija į Rusiją ar kitas šalis, bet ir ten niekas jų nelaukia išskėstomis rankomis.

Tuo tarpu Europa jau seniai rūpinasi šios tautos padėtimi. Strasbūre dargi sudarytas visos Europos čigonų forumas. Šio forumo atstovai nuolat beldžiasi į Europarlamento ir Europos Tarybos duris. Kai kuriose šalyse bandoma spręsti čigonų problemas kuriant šiuolaikines romų gyvenvietes arba suteikiant jiems butus municipalitetų išlaikomuose namuose. Taip pat siekiama, kad čigonų vaikai mokytųsi mokyklose. Tačiau tai labai sunkiai įgyvendinama: ilgametės klajokliško gyvenimo tradicijos, raštijos nebuvimas daro savo. Pavyzdžiui, neseniai Kroatijos vyriausybė, kad pagerintų materialinę padėtį, priėmė nutarimą mokėti čigonų šeimoms po 200 eurų per mėnesį. Tačiau, kaip teigia daugelio šalių čigonų bendruomenių atstovai ir demografai, tokios valdžios pašalpos kaip Kroatijoje ir kai kuriose kitose šalyse tiktai dar labiau didina čigonų izoliaciją.

Pretendentas į Europos čigonų sostą A.Čeraris irgi tvirtina, jog tokia materialinė parama nieko gera neduos, ir kartoja labai populiarią teoriją, jog reikia duoti žmonėms ne žuvį, o meškerę. Jeigu A.Čeraris taps Europos ir NVS čigonų karaliumi, tai, jo žodžiais tariant, pirmuoju savo dekretu įsteigs čigonų atstovybes Europos ir NVS šalyse.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija