Atnaujintas 2005 lapkričio 23 d.
Nr.88
(1389)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuvai reikia teismo tarėjų

2005 m. spalio 14 d. Lietuvos Sąjūdis ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Seime organizavo konferenciją „Lietuvos visuomenė ir teisingumas“. Čia buvo aptariamas klausimas dėl visuomenės dalyvavimo įgyvendinant teisingumą.

Piliečių dalyvavimas įgyvendinant teisingumą pasireiškia per jų atstovus teismuose: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjus ir tarėjus. Demokratinėse pasaulio valstybėse piliečių dalyvavimas įgyvendinant teisingumą per teismus įtvirtintas įstatymais. Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Šiuo nutarimu Lietuvos piliečiai buvo nušalinti nuo teisingumo įgyvendinimo teismuose. Teismai tapo vis uždaresni, įsigalėjo korupcija, jie prarado visuomenės pasitikėjimą.

Nuostata dėl teismo tarėjų įteisinimo teismuose buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą. Šis Planas 2002 m. lapkričio 7 d. buvo patvirtintas Seimo nutarimu. Nutarime buvo pasiūlyta nustatyti finansinius poreikius planui įgyvendinti. Drauge Seimo Pirmininkas buvo įpareigotas kartu su Jungtinių Tautų Vystymo programos atsakingu pareigūnu pasirašyti susitarimą dėl bendrų veiksmų įgyvendinant Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų plano programą. Taip šio Plano įgyvendinimas įgavo tarptautinį pobūdį.

Nors ir buvo priimtas nutarimas, Seimas atsisakė vykdyti Plano 14 skyriaus 2 skirsnį „Dėl visuomenės dalyvavimo įgyvendinant teisingumą“.

LR Seimas, gindamas ydingą mūsų teisinę sistemą ir paneigdamas visuomenės atstovų dalyvavimo būtinumą teismuose, savo nuomonę grindžia tuo, kad išrinktas teismo tarėjas neva bus daugumos pusėje, nes jo rinkimai organizuojami ir vyksta pagal bendrą rinkimų tradiciją, teigiama, kad nebus atstovaujama mažumai; teisėjų pareigų trukmė, kvalifikaciniai kriterijai parenkant įvairių rangų teisėjus bei atlyginimo ir darbo pastovumas nesiderina su tarėjų institutu; tarėjų instituto įvedimas teismuose sunaikintų teismų izoliaciją nuo kasdieninio politinio spaudimo, besikeičiančio visuomenės jėgų santykio ir valdžių kaitos; aiškinama, kad mūsų visuomenė nebrandi, stokoja dvasinės kultūros. Nesuprantamas ir gluminantis teiginys, kad Lietuvos visuomenė dar yra pereinamajame laikotarpyje į demokratiją.

Tokį sprendimą Seimo Žmogaus teisių komitetas priėmė neatsižvelgdamas į visuomenės reikalavimą įteisinti tarėjų instituciją Lietuvos teismuose. Visuomenės apklausos duomenys, atlikti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo „Vilmorus“ centro, rodo, kad 52,5 proc. visuomenės atstovų mano, jog tokia institucija reikalinga. Neatsižvelgta ir į tai, kad piliečių atstovų dalyvavimas teismuose, įgyvendinant teisingumą, įteisintas Vakarų ir Rytų Europos šalyse, tarp jų ir ES, kurios narė yra ir Lietuva. Europos Sąjungoje Lietuvos piliečiai yra vieninteliai, neturintys teisės skirti savo atstovų į teismus.

Taip pat neatsižvelgta į tai, kad Planas ir jo įgyvendinimas vykdomas pagal tarptautinius įsipareigojimus, t.y. pagal JT Vystymo programos ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucijos 1999 metų balandį pradėtos pasaulinės HURIST (žmogaus teisių stiprinimo) programos pareigūnų susitarimą. Planui įgyvendinti numatytos ir lėšos, kurių dalis iš JT Vystymo programos fondo.

Konferencijos dalyviai, apsvarstę susidariusią padėtį, patvirtino Peticijos projektą, reikalaujantį įteisinti Lietuvos teismuose visuomenės atstovo – teismo tarėjo pareigybę.

Atsižvelgiant į tai, kad nušalinus Lietuvos visuomenės atstovus nuo teisingumo vykdymo grubiai pažeidžiamos piliečių teisės, konferencijos dalyviai bendru sutarimu pritarė siūlymui Peticiją su piliečių parašais nusiųsti JT žmogaus teisių komisarui prašant įvertinti susidariusią situaciją Lietuvos teisėsaugoje.

Rytas KUPČINSKAS,
Seimo narys

Prof. Vladas VILIMAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija