Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sugrįžo šv. Jurgio skulptūra

Šv. Jurgio skulptūrą atkūrė skulptorius iš Marijampolės Kęstutis Balčiūnas

Baigiamą rekonstruoti prekybos galerijos „Grand Duke Palace“ pastatą jau puošia didinga skulptūra, vaizduojanti šv.Jurgį, raitą ant žirgo, ilga ietimi duriantį drakoną. Ši realistinio stiliaus skulptūra nuo seno buvo tarsi sostinės Gedimino prospekto vizitinė kortelė.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį į sostinę iš Marijampolės atvežta daugiau kaip toną sverianti trijų dalių skulptūra lietingą pirmadienio rytą buvo užkelta ant buvusio „Vilniaus“ viešbučio stogo ir pritvirtinta ant postamento priešais didįjį pastato kupolą iš Gedimino prospekto pusės.

„Kas juoda, nugrimzta…“

Poetė Aldona Elena Puišytė Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Ko gero, šie ir tolesni poetės Aldonos Elenos Puišytės eilėraščio žodžiai „…vien meilės šviesa…“ tinka ne tik daugiasluoksnei jos kūrybai apibūdinti, bet ir poetės eilėraščių rinktinės „Palaimink žodį ir aidą“ sutiktuvių lapkričio 22-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje nuotaikai nusakyti. Ne be reikalo muziejaus direktorė, poetė ir prozininkė Aldona Ruseckaitė sakė, jog svarbiausia šio vakaro viešnia – balta ir graži A.E.Puišytės knyga, kuri ją šviesiai nuteikė. Būtent nuteikė, o ne nustebino, nes apie poetės talentą seniai žinojusi.

Moterys iš tautos legendų

Benjaminas ŽULYS

Knygos pristatymas Vilniaus paveikslų galerijoje. Iš kairės: dr. Ina Dagytė, Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir knygos autorė prof. Ona Voverienė

Skatina semtis tvirtybės

Lietuvoje yra žinoma daug tautos patriotų, sunkiais carizmo laikais nešusių į žmones lietuvišką žodį, o sovietinės okupacijos metu kovojusiais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tarp patriotų, kovojusių už Lietuvos ateitį, buvo ir nemažai moterų, ėjusių vienoje gretoje su savo vyrais, vaikais, tėvais, broliais, nepabūgusių sunkiai pakeliamų gyvenimo sąlygų, nepalūžusių per tardymus, kankinimus, Sibiro tremtyje, tačiau apie tas iškilias moteris buvo žinoma palyginti nedaug.

Du patriotai

Prelato Mykolo Krupavičiaus ir Petro Būtėno darbai dvasiškai ugdant lietuvių tautą

Lionė LAPINSKIENĖ

Petras Būtėnas jaunystėje ir sulaukus brandos

Prelatas Mykolas Krupavičius ir Petras Būtėnas – du patriotai iš skirtingų Lietuvos kraštų. Prel. M.Krupavičius gimė 1885 m. spalio 1 d. Balbieriškyje (dabar Prienų r.). P. Būtėnas – 1896 m. birželio 27 d. Dovydų kaime, Pasvalio rajone. Abu – XIX amžiaus pabaigos vaikai, kurių dvasinę pasaulėjautą ir moralines savybes brandino reikšmingi XX amžiaus įvykiai. Abu savo gyvenimą ir didžiulius darbus paskyrė tėvynei Lietuvai. Prel. M.Krupavičius pasirinko dvasinio tautos ganytojo kelią, o P.Būtėnas tapo kalbininku praktiku, dirbusiu mokytoju Panevėžio mokytojų seminarijoje. Antrojo pasaulinio karo įvykiai, tiesa, ne vienu metu, juos nubloškė į Vokietiją, kiek vėliau – ir į anapus Atlanto. Abiejų veikla ugdant jaunąją kartą, o vėliau ir lietuvių tautą įvairiapusė, verta prasmingos aukos vardo. Dėsningai kyla klausimai: kur susitiko šių dviejų žmonių keliai, kas juos siejo, kaip jie bendravo ir pan.?

Jis turėjo savo ginklą

Rapolo Mackonio gimimo 105-osioms metinėms

Alfonsas ZUBRECKAS

Rapolas Mackonis sovietų lageryje Kemerovo srityje

„Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, daugelis rašytojų – vieni, nacių pragare pabuvę, kiti, remdamiesi turimais dokumentais, – pasaulio opinijai pateikė gausius sukrečiančios literatūros, kurioje ryškiai pavaizdavo gūdžiausią visoje žmonijos istorijoje 1939-1945 metų laikotarpį.

Iš pradžių ne visi suvokė, kas įvyko. Tik vėliau daugeliui atsivėrė akys, ir jie pamatė, kas darosi Europoje, kai ją užpuolė puikiai organizuoti plėšikai, nuo galvos iki kojų apsiginklavę naujausiais ginklais. Maža to, „naujosios Europos“ skelbėjai (iš tikrųjų – jos pavergėjai ir naikintojai) nepasitenkino užpuolę ramiai gyvenančias tautas ir jas apiplėšę. Jie sumanė visas Europos tautas sunaikinti. Planą turėjo sumanę tikslų. Viskas, net mažiausios smulkmenos buvo numatytos, priemonės išmėgintos. Jei vokiečiai būtų laimėję 1939 metais pradėtą karą, Europoje per trumpą laiką gyvi būtų buvę palikti tik tokie žmonės, kaip vokiečių vergai, galį dirbti sunkiausius darbus, o seneliai, silpnos sveikatos suaugusieji ir milijonai vaikų – išžudyti.

Kaunas čečėno emigranto akimis

Denis Muchamadas

Kauno senamiesčio kampelis. Žvilgsnis į gotikinę Vytauto Didžiojo bažnyčią

Kaunas įsikūręs prie gražaus ir sraunaus Nemuno. Lietuva – lygumų šalis, o ir Nemuno ištakose kalnų nėra. Vis dėlto upė labai srauni. Kaune į Nemuną įteka ne mažiau nuostabi ir tėkminga Neris. Vaizdinguose ir miškinguose abiejų upių krantuose visada daug žūklės mėgėjų. Aš gyvenu netoli Nemuno. Srovingas jo vanduo ganėtinai švarus, oras visada gaivus, prie upės neprasismelkia automobilių išmetamųjų dujų kvapai, nors greitkeliai visai čia pat, vos už kelių dešimčių metrų. Upėje gausu vertingų vandens paukščių, bet kuriuo metų laiku joje buriasi didingos baltos gulbės, itin gausu ančių, net labai retų, egzotiškų. Daug žuvėdrų. Aš ne kartą mačiau didelius kurapkų ir putpelių jauniklių pulkelius. Didelė įvairovė laukinių gėlių ir augalų. Pačios pirmos, žinoma, po snieguolių, pražysta ir labai greitai peržydi kiaulpienės, bet jos augs ir žydės visą vasarą. Čia taip pat daug pakalnučių, ir šių gėlių kvapas labai neįprastas ir malonus.

Baigtas didžiausio Lietuvos geležinkelio tilto remontas

Didžiausiu Lietuvos geležinkelio tiltu vėl vyksta eismas

Po penkerių metų Raseinių rajone užbaigtas Lyduvėnų geležinkelio tilto per Dubysą remontas, kainavęs 4,5 mln. litų.

Šis Radviliškio-Pagėgių geležinkelio ruožo inžinerinis statinys yra ilgiausias ir aukščiausias tiltas Lietuvoje ir vienas didžiausių geležinkelio tiltų Europoje. Jo ilgis – 599 metrai, aukštis – 42,5, o plotis – 4,5 metro.